Ežiuolės

Ežiuolės - daugiametės gėlės. Daigams ežiuolės sėjamos gegužę - liepą, rugpjūtį persodinamos, žydi vasaros antroje pusėje. Ežiuolės geriausiai auga vandeniui laidžiose, lengvo priemolio arba priesmėlio, derlingose, nepiktžolėtose dirvose. Netinka rūgščios dirvos. Tinkamiausias priešsėlis - pūdymas. Ežiuolės turi būti sodinamos saulėtoje vietoje. Dėl gilių ežiuolių šaknų derlingas sluoksnis turėtų būti gilus, o jei sluoksnis plonas, geriau auginti iškeltose lysvėse. Rekomenduojama sėti stratifikuotas sėklas. Jas prieš sėją reikėtų stratifikuoti 3-4 savaites žemoje temperatūroje. Ežiuolės turėtų būti tręšiamos, kad užaugtų vešlesnės ir ryškesnių spalvų. Paaugusios ežiuolės nemėgsta kaimynystės, tad geriau sodinkite atokiau nuo kitų gėlių, be to, yra atsparesnės drėgmės nepritekliui, taip pat nebijo piktžolių. Jaunas ežiuoles žiemai reikėtų pridengti, o suaugusios šalčiams atsparios. Ežiuolės pavasarį arba rudenį gali būti dauginamos skaidant suaugusį krūmą. Priežiūrai nėra reiklios. Užauga iki 70-80 cm aukščio. Ežiuolės skinamos puokštėms, žiedai naudojami vaistinėms arbatoms. Ežiuolė - vaistinis augalas, turi daug gydomųjų savybių, tam naudojami ne tik žiedai, bet ir šaknys bei lapai.

Rodyti puslapyje
Rūšiuoti pagal
Rodoma 1 - 2 iš 2 elementų

Kategorijos