Piliarožės

Piliarožės - dvimetės gėlės. Piliarožės mėgsta trąšią, giliai įdirbtą, puveningą dirvą, į kurią prieš sėjant gerai būtų įmaišyti komposto. Geriausia jas auginti prie saulės apšviečiamų (tik ne šiaurinių) pastatų sienų ar tvorų, kur piliarožės bus apsaugotos nuo vėjų. Piliarožės daigams sėjamos birželį - liepą, o persodinamos rugpjūtį - rugsėjį. Pirmieji žiedai pasirodo birželio pabaigoje. Žiedai pamažu skleidžiasi nuo stiebo apačios į viršų. Piliarožės per sausras būtinai turi būti laistomos, bet svarbu neperlaistyti, nes jos nemėgsta užsistovėjusio vandens, permirkusios dirvos. Vieną kartą pasėtos piliarožės toje pačioje vietoje auga ilgus metus. Kad piliarožės pražystų kitais metais, reikia po žydėjimo nupjauti stiebus. Kasmet šias gėles reikia patręšti organinėmis arba kompleksinėmis trąšomis. Piliarožes dažnai pažeidžia rūdys - atsiranda rudų iškilių taškelių, vadinamų rūdgrybių teleutosporais. Jie pažeidžia lapus, tad lapai džiūsta, gėlės nyksta. Teleutosporai plinta kartu su atliekomis, tad sėklas reikia rinkti tik nuo sveikų augalų. Pažeistus lapus ir nužydėjusius stiebus reikia sudeginti, o laistant nesušlapinti, o rudenį surinkti nubyrėjusius lapus.

Rodyti puslapyje
Rūšiuoti pagal
Rodoma 1 - 3 iš 3 elementų

Kategorijos