Moliūgai – vienmetės daržovės, kilusios iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Visos augalo dalys yra vertingos ir maistingos. Jo sudėtyje daug C, D, E, PP ir B grupės vitaminų. Vaisiuose susikaupia didelis kiekis karoteno ir liuteino, o sėklose – daugybė aliejaus ir įvairių mineralų. Moliūgų minkštime gausu ląstelienos ir aminorūgščių, todėl jį valgant gerėja žarnyno veikla. Be to, nė viena iš daržovių negali prilygti moliūgams ir pagal didžiausią sukauptą geležies kiekį. Dažniausiai jie stebina ne tik pritaikymo galimybėmis, bet ir įvairove – moliūgai gali būti įvairiausių spalvų, formų ir dydžių.
Kada sėti? Patalpoje – IV–V mėn.; tiesiai į dirvą – V–VI mėn.
Kada imti derlių? VIII–IX mėn.
Rekomenduojamos veislės: ‘Butternut’, ‘Laura’, ‘Muscade de Provence’, ‘Naples long’, ‘Violina’, ‘Waltham Butternut’, ‘Rouge vif d’Etampes’, ‘Big max’, ‘Amazonka’, ‘Ambar’, ‘Blue Ballet’, ‘Turkish Turban’, ‘Marina Di Chioggia’, ‘Nagydobosi’, ‘Orange Summer H’, ‘Sweet Mama H’, ‘Sweet Dumpling’, ‘Gold Medal H’, ‘Howden’, ‘Olga’ (aliejinis).
Auginimo vieta. Moliūgai – šilumamėgiai augalai, todėl svarbu jiems parinkti nuo vėjo apsaugotas, gerai apšviestas ir šiltas augavietes. Lengvai auga priesmėlio arba lengvo priemolio dirvoje, be to, dirva turi būti derlinga ir sodri maistinių medžiagų.
Sėja. Moliūgų sėklos į dirvą sėjamos praėjus šalnų pavojui, kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki +10–12 °C temperatūros. Sėklos sėjamos arba daigai sodinami 1,4 x 1,4 arba 1,4 x 2,1 m atstumu. Šios kultūros vaisiai užauga labai dideli, todėl ir šaknys plečiasi plačiai, todėl svarbu pasirūpinti dideliu dirvos plotu, kuris būtų aprūpintas maistinėmis medžiagomis.
Moliūgų daigų priežiūra. Daržovei nereikia ypatingų sąlygų ir didelės priežiūros. Vegetacijos metu purenami tarpueiliai ir naikinamos piktžolės. Augalai iki žydėjimo tręšiami azoto turinčiomis, o žydintys – kaliu papildytomis trąšomis. Atsižvelgiant į oro sąlygas, vegetacijos metu augalai laistomi 2–3 kartus. Daigai jautrūs drėgmės trūkumui ir pertekliui. Pradėjus nokti vaisiams, apžiūrimas visas keras ir paliekami 3–4 vaisiai, kurių skersmuo 6–10 cm. Taip pat apgenimos virkščios – paliekami 4–5 lapai ir pašalinamos nederančios šoninės atžalos. Tai padės augalui subrandinti didesnius vaisius.
Naudojimas. Prinokęs moliūgas turi būti oranžinis arba raudonas (priklauso nuo pasirinktos veislės). Jeigu jo vidus gelsvas, vadinasi, vaisius dar neprinokęs, bet vartoti tinkamas. Reikėtų atminti, kad per anksti pradėtas vartoti moliūgas nespėja sukaupti visų maistinių medžiagų ir vitaminų. Norint, kad vitaminų būtų kuo daugiau, moliūgą verta gerai sunokinti. Ši daržovė – viena iš nedaugelio, užauginančių labai didelius vaisius, todėl jų pritaikymas itin įvairus. Juos galima virti, kepti, troškinti ar spausti sultis, o iš sėklų – aliejų.
Laikymas. Norint ilgiau išlaikyti moliūgų derlių, būtina juos pjauti su koteliu, nepažeisti. Vaisiai laikomi sausoje patalpoje +8–14 °C temperatūroje. Taip jie gali būti išsaugomi net iki kitų metų derliaus.
