Verbenos

Verbenos auginamos ant palangių, balkonuose, lysvėse ir klombose. Parenkama saulėta vieta. Dirvožemiui verbenos nėra nereiklios, tinkamiausia dirva – orui ir vandeniui laidus priesmėlis. Gruntas turėtų būti nešlapias, netręštas šviežiu mėšlu ar nepertręštas kitomis azotinėmis trąšomis. Jei pertręšiama, verbenos užaugina vešlią lapiją, tačiau mažiau žydi.
Verbenos nebijo šalnų. Į lauką daigai sodinami gegužės mėnesį apie 25 centimetrų atstumu. Į kvadratinį metrą sodinama 8–10 augalų.
Viena populiariausių rūšių – patagoninės verbenos – dera kone visur ir su visais augalais. Jei norėtųsi gėlyno, sukuriančio aliuziją į vilnijančią pievą, patagonines verbenas komponuokite su varpiniais žolynais.
Sėjama į dėžutes kovo–balandžio mėnesiais. Sėjimui tinkama lengva, skurdoka dirva (2 dalys smėlio ir 1 dalis durpių), žemės mišinys gėlėms. Dirva gerai sudrėkinama, tačiau neperdrėkinama. Vėliau nuolat drėkinama, nes sėjinukai jautrūs perdžiūvimui. Sėklos beriamos ant dirvos paviršiaus, lengvai prispaudžiamos. Dėžutė uždengiama stiklu arba polietileno plėvele, kelias pirmas dienas laikoma aukštesnėje, apie 25 °C temperatūroje. Po to dėžutė pernešama į vėsesnę vietą. Daigai pasirodo po dviejų savaičių. Daigeliams išdygus, stiklas nuimamas, žemė nuolat drėkinama purkštuvu. Jeigu žemė perdrėkinama, daigeliai gali žūti.

Visos sėklos pažymėtos ES ekologinės gamybos logotipu ant pakuotės turi ekologiško produkto patvirtinimo dokumentus.