Šalavijas, dar kitaip vadinamas vaistiniu šalaviju, tai sodo augalas pasižymintis krūmiška išvaizda, į menturius susitelkusiais žiedais bei itin stipriu skleidžiamu kvapu. Augalo kilmės vieta laikoma Viduržemio jūros pakrantė, tačiau savaime augantys šalavijai randami tik šiltu ir sausu klimatu pasižyminčiose teritorijose. Prieš sodinant šiuos augalus į dirvą, pirmiausiai reikėtų žinoti, jog augimvietė turėtų būti saulėta, o dirvožemis humusinga. Šalavijų sėklų dygimas šiltnamyje ar specialiose dėžutėse trunka nuo 10 iki 12 dienų, o pasodintos tiesiai į dirvą gali dygti net iki 25 dienų. Išaugęs augalas tampa itin jautrus drėgmės pertekliui bei didesnei sausrai, todėl esant lietingam ar ypač karštam sezonui reikalauja daug priežiūros. Sodinant šalaviją iš metų į metus, reikėtų nepamiršti, jog sodinimo vieta turėtų būti keičiama kas 5-7 metus. Norint išnaudoti teigiamas augalo savybes reikia skinti lapus, nes juose slepiasi daugiausiai žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Vegetatyviniu laikotarpiu šalavijo lapai gali būti skabomi tris kartus (žydėjimo pradžioje, žydėjimo pabaigoje ir prieš nupjaunant krūmelį). Nuskinti lapai naudojami kvėpavimo takams, uždegimams, reumatui, sunkiai gyjančioms žaizdoms ir kitiems negalavimams gydyti.