Guobos (Ulmus) auginimas yra puikus pasirinkimas, jei norite auginti didelį, šešėlį suteikiantį medį su gražia lapija ir įspūdingomis rudens spalvomis. Guobos yra plačiai naudojamos parkų, sodų ir miesto želdynų apželdinimui dėl savo patvarumo ir estetinės vertės. Rūšių įvairovė: paprastoji guoba (Ulmus laevis) - vietinė rūšis, gerai prisitaikanti prie įvairių dirvožemio sąlygų ir suteikianti šešėlį; aukštoji guoba (Ulmus minor) - žinoma dėl savo stiprumo ir atsparumo ligoms. Dažnai naudojama miestų soduose; japoninė guoba (Ulmus davidiana) - atspari sausrai ir įvairioms dirvožemio sąlygoms, dekoratyvi lapija; raudonoji guoba (Ulmus rubra) - auginama dėl savo įspūdingų rudens spalvų ir patvarumo. Guobos gerai auga saulėtose ar dalinai pavėsingose vietose. Geriausia, jei medžiai gauna bent 6-8 valandas tiesioginės saulės per dieną. Guobos nėra labai reiklios dirvožemiui, tačiau geriausiai auga gerai drenuojamame, vidutiniškai derlingame dirvožemyje. Jos gali toleruoti įvairius dirvožemio tipus, įskaitant molį ir smėlį, tačiau venkite ilgalaikio vandens užmirkimo. Sodinant svarbu, kad šaknų kaklelis būtų lygus su dirvožemio paviršiumi. Reikėtų kasti pakankamai didelę duobę, kad šaknys galėtų laisvai išsidėstyti neužsilenkę. Jei sodinate kelis medžius, palikite 5-10 metrų tarp jų, priklausomai nuo rūšies ir veislės. Pirmuosius kelerius metus po pasodinimo guoboms reikia reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Įsitvirtinę medžiai tampa atsparesni sausrai, tačiau papildomas drėkinimas per karštas vasaras vis tiek gali būti naudingas. Pavasarį galite tręšti guobas, naudodami subalansuotas trąšas arba organinį kompostą. Tai padeda skatinti sveiką augimą ir gerą medžių vystymąsi. Mulčiavimas aplink medžio pagrindą padeda išlaikyti dirvos drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo temperatūros svyravimų bei sumažina piktžolių augimą. Guobas geriausia genėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš pradedant aktyvų augimą. Dekoratyvinė vertė - guobos yra puikus pasirinkimas, jei norite medžio, kuris suteikia gausų šešėlį ir padeda apsaugoti kitus augalus nuo saulės; rudeninės spalvos - guobų lapai dažnai keičia spalvą į geltoną arba oranžinę rudens sezonu, o tai suteikia papildomo grožio jūsų sode ar kraštovaizdžiui. Guobos yra svarbios ekosistemose, nes jos teikia buveinę daugeliui vabzdžių ir paukščių. Jos taip pat padeda gerinti dirvožemio kokybę ir mažinti eroziją.
Guobų auginimas reikalauja tam tikro dėmesio ir priežiūros, tačiau šie medžiai gali tapti ilgalaikiais ir vertingais jūsų sodo ar kraštovaizdžio elementais, suteikdami tiek estetinę, tiek ekologinę naudą.
Kompaktiško dydžio, lapuotis medis, skiepytas į 1,5-1,7 m aukščio kamieną. Laja plati, žemyn svyrančiomis šakomis. Lapai tamsiai žali, dideli, iki 15 cm ilgio, šiurkštūs, smulkiai dantytais kraštais, rudenį įgauna gelsvą spalvą. Dirvožemis drėgnas, laidus. Auginti pavieniui, erdviose vietose, parkuose. Anksti pavasarį galima formuoti. Pasodinus mulčiuoti.
Lėtai augantis, kompaktiško dydžio, lapuotis medis. Laja plati, skėčio formos, žemyn svyrančiomis šakomis. Lapai smulkūs, margi - gelsvai žali. Dirvožemis drėgnas, laidus. Auginti pavieniui, erdviose vietose, parkuose. Anksti pavasarį galima formuoti. Pasodinus mulčiuoti.
Kompaktiško dydžio, lapuotis medis, skiepytas į 1,6-1,8 m aukščio kamieną. Laja plati, žemyn svyrančiomis šakomis. Lapai tamsiai žali, dideli, iki 15 cm ilgio, šiurkštūs, smulkiai dantytais kraštais, rudenį įgauna gelsvą spalvą. Dirvožemis drėgnas, laidus. Auginti pavieniui, erdviose vietose, parkuose. Anksti pavasarį galima formuoti. Pasodinus mulčiuoti.
Kompaktiško dydžio, lapuotis medis, skiepytas į 1,6 m aukščio kamieną. Laja plati, žemyn svyrančiomis šakomis. Lapai tamsiai žali, dideli, iki 15 cm ilgio, šiurkštūs, smulkiai dantytais kraštais, rudenį įgauna gelsvą spalvą. Dirvožemis drėgnas, laidus. Auginti pavieniui, erdviose vietose, parkuose. Anksti pavasarį galima formuoti. Pasodinus mulčiuoti.