Valgomieji salierai pasižymi puiku skoniu bei teigiamu poveikiu žmogaus organizmui. Pagal tai, kuri augalo dalis vartojama maistui, salierai skirstomi į šakninius, lapinius ir lapkotinius.
Norint greičiausiai sulaukti derliaus, geriausia anksti pavasarį sėklas pasėti ir daigus paauginti patalpose, o tik paskui perkelti į lauką. Atvirame grunte salierai sodinami gegužės mėnesį. Prieš sodinant pasirūpinkite, kad daržas būtų tinkamai paruoštas, nes salierai mėgsta purią, gerai išravėtą, nešlapią bei gerai įdirbtą dirvą. Vasarą salierai turi būti dažnai laistomi. Rekomenduojama tręšti kompostu, nes šioms daržovėms svarbu, kad dirvoje būtų daug humuso. Sezono metu salierai turėtų būti patręšti 3 kartus. Salierai pakenčia šalčius, tačiau anksti sodinti jų nepatartina, tačiau kasti juos galima vėliau, nei kitas daržoves.
Maistui vartojami tiek salierų gumbai, tiek lapkočiai bei lapais. Ir šakniavaisiai, ir lapkočiai idealiai tinka sriuboms ir troškiniams gardinti. Naudokite salierus tiek šviežius, tiek džiovintus ar šaldytus. Salierai ne tik suteiks išskirtinį aromatą jūsų patiekalams, bet ir praturtins jūsų mitybą organizmui reikalingomis medžiagomis. Šiose daržovėse yra baltymų, angliavandenių, ypač daug vitamino C ir B grupės vitaminų, taip pat vitamino PP, kalio, kalcio, magnio ir t.t. Beje, salierų lapai keleriopai maistingesni už šakniavaisius. Zaliastotele.lt internetinėje parduotuvėje rasite įvairių veislių salierų sėklų.
Vegetacijos periodas - 170–180 dienų. Šakniavaisiai vidutinio dydžio arba dideli, apvalūs, lygūs, šiek tiek blizgūs. Atsparūs mozaikos virusui ir septoriozei. Tinka ilgam laikymui, galima vartoti šviežius, troškinti, kepti. Geriausiai dera vidutiniškai sunkioje, humusingoje, gerai įdirbtoje, nešlapioje dirvoje. Sėklos gali būti beicuotos. Jei sėklos...
Ankstyva lapkotinių salierų veislė. Užauga per 70–80 dienų nuo sėjos. Lapkočiai stori, mėsingi, žaliai gelsvos spalvos, apie 40–70 cm ilgio. Geriausiai dera sunkioje, humusingoje, gerai įdirbtoje, bet nešlapioje dirvoje.
Vidutiniškai ankstyva lapkotinių salierų veislė. Vegetacijos periodas – 80–90 dienų. Lapkočiai stori, mėsingi, žalios spalvos, apie 40–70 cm ilgio. Geriausiai dera sunkioje, humusingoje, gerai įdirbtoje, bet nešlapioje dirvoje. Vartojami švieži, verdami, troškinami.
Veislė ypač tinkama džiovinimui. Augalas auga intensyviai, greitai, išaugina sultingus, didelius tamsiai žalius stipraus aromato lapus. Labai greitai atauga po nupjovimo. Galima auginti iš daigų arba sėti tiesiai į dirvą.
Ankstyvas derlingas hibridas. Atsparus žyduolių formavimuisi ir septoriozei. Auginamas ankstyvam derliui su lapkočiais (per 90 dienų nuo daigų pasodinimo) ir laikymui (per 130 dienų nuo daigų pasodinimo). Daigai į dirvą sodinami ne giliau, nei augo daigyne - tik tada galite tikėtis gero derliaus. Vartojami švieži, troškinti, kepti, šaldyti. Maistui...
Ankstyvi, vegetacijos periodas – 70–80 dienų. Derlinga veislė. Maistui vartojami aromatingi lapai. Jie valgomi švieži, tinka maistui puošti, naudojami džiovinti įvairiems patiekalams gardinti. Derlių galima nuimti kelis kartus, nupjaunant visą augalą. Augalų negalima nupjauti pernelyg žemai – tuomet jie gali neataugti. Geriausiai dera sunkioje,...
Išskirtinė, ankstyva, dekoratyvi lapinių salierų veislė, kurios lapeliai garbanoti kaip petražolės. Maistui vartojami aromatingi lapai. Valgomi švieži, tinka maistui puošti, naudojami džiovinti įvairiems patiekalams gardinti. Derlių galima nuimti kelis kartus, nupjaunant visą augalą. Augalų negalima nupjauti pernelyg žemai – tuomet jie gali neataugti....