Rabarbarai - daugiamečiai augalai, vienoje vietoje galintys augti 10 metų ir ilgiau, o geriausiai vešintys 6-7 metais. Rabarbarai dauginami sėklomis, tačiau greičiau derėti pradės, jei bus auginami iš šakniastiebio dalies, kurią reikia sodinti balandžio pabaigoje arba rugpjūčio viduryje. Taip pat iš šakniastiebio išaugs kokybiškesnis derlius. Rabarbarai geriausiai auga silpnai rūgščioje, giliai įdirbtoje, puveningoje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Tinkamiausi priešsėliai rabarbarams - užimtas ar juodasis pūdymas, žiemkenčiai. Rabarbarai turi būti sėjami rudenį, kad sėklos iki žiemos subrinktų, o pavasarį sudygtų. Pavasarį, po sudygimo praėjus 3-4 savaitėms, daigus reikia praretinti ir patręšti tirštu mėšlo tirpalu. Prieš rudenį dirva turi būti gausiai patręšta mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Auginant rabarbarus reikia ravėti piktžoles, retinti, purenti. Svarbu palaikyti tinkamą drėgmę, nes kitaip rabarbarai gali apkarsti. Rabarbarų derlius paprastai nuimamas iki birželio pabaigos ar liepos pradžios, tačiau jį patariama imti tik nuo antrųjų metų. Rabarbarai neturi daug vitaminų, tačiau turi nemažai mineralinių medžiagų - kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio.
Daugiametė, ankstyva daržovė. Lapkočiai ilgi, šiek tiek kampuoti, prie pagrindo raudoni arba rožiniai, juose gausu vitaminų C ir P, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių. Iš lapkočių gaminamas kompotas, marmeladas, uogienės, spaudžiamos sultys. Gerai auga humusingoje, drėgnoje, bet neužmirkusioje dirvoje. Vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų.