Špinatai - vienmečiai augalai. Špinatai geriausiai auga derlingoje, gerai įdirbtoje, patręštoje, drėgnoje, neutralioje dirvoje, labiausiai tinka humusingas priemolis. Geriausias priešsėlis - bulvės, kopūstai. Špinatai sėjami rudenį arba anksti pavasarį. Rudenį sėjami špinatai turi būti pasėti prieš pat šalčius, kad nespėtų sudygti, o derlius būtų gautas kitais metais. Špinatai pradeda dygti esant 4 laipsniams šilumos, o optimaliausia temperatūra augimui yra 14-18 laipsnių šilumos. Išdygus pirmiesiems lapeliams, galima palieti kalio arba amonio salietros tirpalu, kad špinatai geriau augtų. Taip pat reikia retinti, nes tankiai augančių špinatų kokybė prastėja. Špinatus būtina gausiai laistyti, geriausia tai daryti vakare. Špinatai užauga maždaug per 2 mėnesius nuo pasėjimo. Derlių reikia imti tada, kai užauga 5-6 lapai. Pjaukite lapelius, esančius aukščiau žemės - taip derlių bus galima nuimti keletą kartų. Apatiniai lapai imami arba visas augalas nupjaunamas prieš imant formuotis žiedynui, nes pražydęs špinatas maistui nebetinka. Špinatai turi daug mineralinių medžiagų - geležies, kalio, fosforo, natrio, kalcio, jodo bei vitaminų C, B1, B2, PP ir kitų.
Derlingas, atsparus žyduolių formavimuisi hibridas. Auginamas vėlyvam pavasario ir vasaros derliui. Lapai apvalūs, mėsingi, tamsiai žali, trumpu lapkočiu. Geriausiai auga derlingose dirvose. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų. Iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti...
Maistui naudojami žali lapai, iš kurių gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Sėjami anksti pavasarį, pasėjus per karščius (vidurvasarį) - derlius negausus. Norint gauti ankstyvą špinatų derlių, sėjami rudenį.
Vidutiniškai ankstyva, labai derlinga veislė. Sėjami anksti pavasarį, pasėjus per karščius (vidurvasarį) - derlius negausus. Norint gauti ankstyvą špinatų derlių, sėjami rudenį. Špinatai - viena vertingiausių daržovių: iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Dėl maistinių savybių labai tinka vaikų ir dietinei mitybai....
DARŽINIAI ŠPINATAI MONTEREY HAnkstyvoji hibridinė veislė, auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui. Lapai švelnūs, sultingi, gero skonio, žali, trumpais koteliais, tinka valgyti šviežius ir šaldyti. Sudygus derlius imamas praėjus 20–25 dienoms. Tinka auginti atviruose balkonuose – užauga maži lapeliai auginant daržuose – dera gausiai. Esant...
Vidutinio ankstyvumo labai derlinga veislė. Iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Geriausiai dera vidutinio sunkumo puveningoje ir gana derlingoje dirvoje. Sėjama anksti pavasarį arba rudenį, pasėjus per karščius vidurvasarį – derlius negausus.Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius....
DARŽINIAI ŠPINATAI LAVEWAVidutinio ankstyvumo labai derlinga veislė. Iš lapų gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Geriausiai dera vidutinio sunkumo puveningoje ir gana derlingoje dirvoje. Sėjama anksti pavasarį arba rudenį, pasėjus per karščius vidurvasarį – derlius negausus.Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis,...
Vidutiniškai ankstyva, labai derlinga veislė. Sėjama anksti pavasarį arba rudenį. Gerai auga žemesnėje temperatūroje. Pasėjus per karščius vidurvasarį – derlius negausus. Geriausiai dera vidutiniškai sunkioje, pakankamai derlingoje dirvoje. Špinatų lapai išsiskiria subtiliu skoniu, kuris tiks pagardinti įvairius patiekalus nuo salotų iki sriubų, ir...
DARŽINIAI ŠPINATAI GIGANTE DE INVIERNO Vidutiniškai ankstyva veislė, tinkama auginti mažiems lapeliams.Maistui naudojami žali lapai, iš kurių gaminamos salotos, košės, sriubos, juos galima konservuoti žiemai. Sėjami anksti pavasarį, pasėjus per karščius (vidurvasarį) - derlius negausus. Norint gauti ankstyvą špinatų derlių, sėjami rudenį.
Vegetacijos periodas - 50–70 dienų. Lapai mėsingi, stori, špinatų skonio, bet smulkesni, nei špinatų, ilgai neperauga, sukaupia daug vitamino C, karoteno. Maistui vartojami jauni lapeliai ir lapkočiai. Nupjauti atželia. Šilumamėgiai, auginami vasarą. Geriausiai dera vidutinio sunkumo puveningoje ir pakankamai derlingoje dirvoje
Ankstyva, derlinga per 40 – 45 dienas užauganti hibridinė veislė. Augalai vešlūs, lapai tamsiai žali, mėsingi. Hibridas sėjamas nuo pavasario iki rudens. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų: vitaminų C, K, A, B grupės, kalcio, folio rūgšties, geležies. Iš lapų gaminamos salotos, košės,...
Augalai vešlūs, ovaliais, mėsingais, tamsiai žaliais lapais. Hibridas sėjamas pavasario ir rudens derliui. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų: vitaminų C, K, A, B grupės, kalcio, folio rūgšties, geležies.
Ankstyvas, atsparus miltligei hibridas. Lapeliai tamsiai žali su rausvu lapkočiu ir gyslomis. Auginamas ankstyvo pavasario ir rudens derliui. Vegetacijos periodas – 30–40 dienų nuo sėjos. Sėjami kovo arba rugsėjo mėnesiais. Vartojami švieži, tinka perdirbti. Špinatų lapai vertingi dėl juose esančių vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų....
Ankstyvoji hibridinė veislė, auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui. Lapai švelnūs, sultingi, gero skonio, žali, trumpais koteliais, tinka valgyti šviežius ir šaldyti. Sudygus derlius imamas praėjus 20–25 dienoms. Tinka auginti atviruose balkonuose – užauga maži lapeliai; auginant daržuose – dera gausiai. Esant palankioms auginimo sąlygoms, ilgai...