Vyšnių sodinimas yra populiarus pasirinkimas dėl daugelio priežasčių. Pateikiame jums keletą pagrindinių priežasčių, kodėl verta rinktis sodinti vyšnią. Vyšnios yra žinomos dėl savo ypatingo rūgštoko ir saldaus skonio derinio. Tai daro jas labai vertingomis įvairiuose receptuose – nuo desertų iki padažų. Vyšnias galima vartoti šviežias, džiovintas, konservuotas, taip pat naudoti uogienėms, kompotams, sultims, pyragams, likeriam gaminti. Maistinė vertė - vyšnios yra turtingos vitaminais (ypač vitaminu C ir A). Vyšnios yra žemo kaloringumo vaisiai, todėl puikiai tinka sveikatai palankiai mitybai. Ankstyvas derlius - vyšnios, kaip ir trešnės, noksta anksti vasaros pradžioje, todėl galite mėgautis šviežiais vaisiais dar iki kitų vaismedžių derliaus. Estetinė vertė - vyšnios pavasarį žydi gražiais baltais arba rausvais žiedais, kurie yra estetiškai patrauklūs ir pritraukia apdulkintojus, kaip bitės. Vyšnios yra elegantiški medžiai su gražia lapija ir išvaizdžiais vaisiais, todėl jos gali būti puikus sodo puošmena. Vyšnios yra gana atsparios ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Jos prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų ir auginimo sąlygų. Kai kurios vyšnių veislės yra savidulkės, todėl nereikalauja kitų veislių apdulkinimui. Vyšnios gali gyventi ir derėti dešimtmečius, suteikdamos ilgalaikį ir patikimą derlių. Šie medeliai yra tradicinis lietuviškas vaisius, vertinamas dėl savo kultūrinės ir kulinarinės reikšmės. Vyšnių sodinimas suteikia galimybę mėgautis skaniais ir maistingais vaisiais, praturtina jūsų sodą estetiškai ir yra palyginti lengvai prižiūrimas vaismedis.
Vengriška vyšnių veislė, derėti pradeda trečiais metais po pasodinimo. Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, labai stambūs – 6-7 g, skaisčiai raudoni, sultingi, saldžiarūgščiai, labai tinka kompotams ir uogienei. Veislė dalinai savidulkė (Keleris 16, Lutovka, kai kurios tuo pačiu metu žydinčios trešnės), derlinga, atspari ligoms, pakankamai atspari šalčiui,...
Lietuviška veislė. Uogos tamsiai raudonos, stambios (4,5-5 g), skanios, transportabilios, gana atsparios ligoms, vartojamos šviežios ir perdirbtos. Vaismedžiai sode neaugūs, svyrančiomis šakomis. Veislė derlinga, dera kasmet, savidulkė, ištverminga. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai su žeme arba iki...
Daniška veislė, uogos prinoksta pirmoje liepos dekadoje, stambios, apie 5 g, tamsiai raudonos, skanios, lengvai atsiskiria nuo kotelio. Medžiai vidutinio augumo, veislė savidulkė, vidutiniškai jautri ligoms ir šalčiui. Derėti pradeda anksti, dera kasmet ir gausiai. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai...
Amerikietiška vyšnių veislė, uogos prinoksta liepos viduryje, vienu laiku, vidutinio stambumo (3,5-4,5 g), gero skonio, atsparios ligoms. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi žiemą, atsparūs kokomikozei. Veislė savidulkė, derėti pradeda 3-4 m. po pasodinimo. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai su...
Rusų selekcijos vyšnia. Prinoksta liepos pradžioje, vienu laiku. Vaisiai gražūs, skanūs, stambūs (4-5 g). Didelis atsparumas ligoms. Vartojami švieži ir ypač tinkami perdirbimui - kompotams, uogienėms. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą ištvermingi, derėti pradeda 3-4 metais. Veislė derlinga, gerai dera kasmet, kai šalia auga Žagarvyšnė, Vytėnų žvaigždė....
Savidulkė, medis labai žemas (patogu apsaugoti nuo paukščių), veislė labai greitai pradeda derėti, ištverminga šalčiui, atspari ligoms. Uogos vidutinio dydžio, iki 4 g, tamsiai raudonos, prinoksta liepos pradžioje. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai su žeme arba iki kelių cm po žeme. Sodinimo laikas...
Rusiška veislė. Medis vidutinio augumo – 2,5-3 metrų, vainikas apvalus, išsiskleidęs. Vaisiai apie 5 g, beveik juodi, labai gero skonio, sultys tamsiai raudonos. Sunoksta liepos pirmoje pusėje, nuo lietaus neskylinėja. Veislė savidulkė, labai atspari šalčiui ir ligoms, derlinga. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo...
Rusiška veislė. Medis žemaūgis, siekia 1,5-2 m., vainikas apvalus, kompaktiškas. Uogos gana stambios, apie 5 g, tamsiai raudonos, gaivaus skonio, daugiau saldžios negu rūgščios. Vaisiai sunoksta liepos antroje pusėje, veislė labai derlinga, linkusi persikrauti derliumi, todėl būtinas genėjimas. Medis atsparus šalčiui, žydi vėlai, geras atsparumas...
Rusiška veislė. Medis vidutinio augumo. Labai derlinga, atspari šalčiui, anksti pradeda derėti. Vaisiai 4,5-5 g, juodai bordinės spalvos, malonaus skonio. Derlius - liepos pradžioje. Veislė kryžmadulkė (Žagarvyšnė, Vytėnų žvaigždė). Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai su žeme arba iki kelių cm po...
Lietuviška veislė kilusi iš Žagarės, Joniškio rajone. Uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, prinoksta liepos pradžioje. Medžiai nedideli, svyrančiomis šakomis, gali būti formuojami krūmo formos, atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, anksti pradeda derėti, savidulkė. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Sodinimo gylis - lygiai...
Veislė kilusi iš Kinijos, Lietuvoje auginama nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Tai apie 2 metrų aukščio krūmas, kuris pradeda derėti trečiais augimo metais, deri kasmet ir labai gausiai. Vaisiai apie 1,5-2 g, apvalūs, ryškiai raudoni, minkštimas sultingas, saldus, kiek aitrokas. Vaiskotis trumpas, ant krūmo laikosi stipriai, nebyra, gali išsilaikyti iki...