Biostimuliatoriai, dirvos gerintojai

Augalų augimą, vystymąsi ir derliaus formavimą reguliuoja fitohormonai. Fitohormonų  reikšmė augalų gyvenime labai svarbi, o dažnai ir lemiama. Jie turi didžiulę įtaką augalo vystymuisi, augimui, žydėjimui, vaisių formavimuisi, augalo senėjimo kontrolei.  Fitohormonai yra reikalingi aktivizuoti svarbiausius augalų augimo procesus, skatinti augalų augimą, butonizaciją, žydėjimą ir derlingumą, stiprinti imunitetą ir rūšinį atsparumą. Biotechnologijų pagrindu susintetinti augalų hormonai bei kitos į hormones panašios medžiagos yra vadinami biostimuliatoriais. Biostimiliatoriai paprastai jungiami su organinėmis ir mineralinėmis rūgštimis arba jų druskomis, taip gaunant galutinį produktą tolimesniam naudojimui. Viena svarbiausių iš jų yra biostimulaitoriai-dirvos gerintojai, kurie savalaikiai ir tinkamomis normomis įterpti į dirvą (gruntą, substratą)  keičia struktūrą, gerina beveik visas dirvo ypatybes, sudaro prielaidas geriau prigyti, įsišaknydinti ir augti augalams. Kita biostimulaitorių ypatybė, kad  jie naudojami itin mažomis normomis. Todėl dažnai būsimus naudotojus stebiną biostimuliatorių galimas poveikis, ir tos nedidelės normos (lyginant su trąšomis ir pesticidais) tam poveikiui gauti. Pagrindinės biostimuliatorių funkcijos: Didina sėklų dygimo ir augimo energiją, didina ir ilgina augalų sėklų daigumą,  skatina sėklų išsišaknijimą,  sudaro sąlygas geriasniam daigų, sodmenų ir augalų prigijimui.  Stimuliuoja pumpurinių užuomazgų ir žiedpumpurių formavimąsi, gausina augalo ūglių  butonų ir žiedų skaičių; saugo žiedlapius ir vaisines užuomazgas, vaisius nuo kritimo, sodrina žiedų ir lapų spalvas, užtikrina vaisių ir uogų mezgimą nepalankiomis oro sąlygomis bei vabzdžiams neapdulkinus augalų. Spartina augalų brandą ir vaisių (uogų) nokimą,  sumažina nokimo laiką, storina augalų stiebus ir  reguliuoja jų augimo spartą, saugo augalus nuo išgulimo, didina derlių. mažina derliaus nuostolių susidarymą saugojimo ir transportavimo metu. Stiprina augalų atsparumą augimo stresams (temperatūrinis svyravimas, šalnos, užliejimas, sausra, šviesos trūkumas, nepalnki dirvožemio reakcija ar druskingumas), suaktyvina ir didina augalų imunines savybes atsispirti ligoms. Gerina derliaus maistines ir skonines savybes,  išsaugo vitaminus ir kitas maistingąsias medžiagas,  gerina maistingųjų mineralinių medžiagų įsisavinimą, mažina nitratų kiekį derliuje, neutralizuoja radionuklidus ir sunkiųjų metalų druskas, didina vaisių, uogų ir daržovių ekologinį švarumą.