Slyvos yra sultingi, saldžiarūgščiai vaisiai, kurie yra puikūs tiek švieži, tiek perdirbti. Kulinarinis universalumas - slyvas galima naudoti džemams, uogienėms, kompotams, sultims, desertams, pyragams ir netgi slyvų vynui ar likeriui gaminti. Džiovintos slyvos taip pat yra populiarus ir sveikas užkandis. Slyvos yra turtingos vitaminais A, C, K, taip pat skaidulomis, antioksidantais ir mineralais, tokiais kaip kalis. Jos padeda palaikyti sveiką virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą. Įvairovė - yra daug skirtingų slyvų veislių, kurios gali būti skirtingų spalvų (geltonos, raudonos, violetinės), skirtingo skonio bei tekstūros, todėl galite pasirinkti tai, kas jums labiausiai patinka. Slyvos yra atsparios ir gali būti auginamos įvairiomis klimato sąlygomis, taip pat ir Lietuvoje, nes galime jums pasiūlyti veislių, gerai prisitaikiusių prie vietinio klimato. Dauguma slyvų veislių pradeda derėti gana anksti – vos po kelių metų nuo sodinimo, o kai kurios netgi anksčiau. Slyvos dažnai duoda gausų derlių, kurį galima išnaudoti įvairiais būdais. Estetinė vertė - pavasarį slyvų medžiai žydi gražiais baltais arba rausvais žiedais, kurie puošia sodą ir pritraukia apdulkintojus, tokius kaip bitės. Slyvų medžiai yra dekoratyvūs ir suteikia sodui papildomo grožio, ypač kai prinoksta vaisiai. Slyvų medžiai gali gyventi ir duoti derlių daugelį metų, teikdami ilgalaikę naudą. Šių medžių sodinimas yra puikus pasirinkimas dėl jų skanio savybių, universalumo ir naudos sveikatai. Tai vaismedis, kuris džiugins tiek jūsų skonio receptorius, tiek praturtins sodą estetiškai ir ekonomiškai.
Estiška veislė. Vaisiai violetiniai raudoni, vidutinio dydžio, apie 40 g svorio, labai skanūs. Derėti pradeda anksti, dera gausiai, atspari šalčiui ir ligoms. Veislė dalinai savidulkė, bet geriau deri, kai šalia auginamos Viktorija, Edinburg, Ema Leperman. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Neužmirkstantis. Sodinimo gylis...
Vidutinio vėlyvumo veislė, derlius rugpjūčio-rugsėjo mėn. Pasižymi kompaktiška, glausta, kolonine forma ir gausiu derėjimu. Vaisiai dideli, kaiušinio formos, violetinės spalvos. Minkštimas geltonas, saldžiarūgščio, gaivaus skonio. Veislė dalinai kryžmadulkė, patartina šalia auginti kitas panašiu lauku žydinčias slyvas. Didelis atsparumas šalčiui ir...
Prancūziška slyvų veislė, vaisiai 45-50 g masės, geltoni, apvalios arba ovalinės formos, labai sultingi, saldūs, aromatingi, sunoksta rugpjūčio pabaigoje, nuskinti laikosi 5-6 dienas. Medis augus, derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo, deri gausiai, šalčiui vidutiniškai atsparus, sodinti šiltesnėse sodo vietose. Veislė savidulkė, atspari ligoms....
Vokiškos kilmės slyvų veislė. Vaisiai sunoksta rugpjūčio viduryje, nuskinti laikosi apie 5 dienas, gražūs, skanūs, 30-40 g svorio, odelė geltona, įsaulyje rausva. Vartojama šviežia ir perdirbimui, ypač tinka kompotams. Medis augus, derlingas, reiklus vietai, ligoms ir šalčiui vidutiniškai atsparus. Veislė savidulkė ir gera dulkininkė kitoms slyvoms....
Veislė kilusi iš Š. Amerikos, derlius prinoksta rugpjūčio viduryje, vienu metu. Vaisiai geltoni, stambūs 35-45 g, gražūs, gero skonio. Vaismedžiai augūs, derėti pradeda 4-5 metais, dera gausiai ir kasmet, ligoms vidutiniškai atsparūs, dirvai nereiklūs. Sodinti šiltesnėse sodo vietose. Veislė savidulkė. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio...
Derlius rugpjūčio mėn., pabaigoje. Savidulkė veislė. Vaisiai rausvai violetiniai, vidutinio dydžio, siekia 40 g svorio. Minkštimas geltonas, mėsingas, kauliukas gerai atsiskiria. Sodinukas 7 l vazone
Derėjimas: vaisiai prinoksta rugsėjo pradžioje. Dera gausiai ir kasmet. Savidulkė rūšis, tačiau geriau dera su šalia augančia slyva žydinčia panašiu metu. Vaisiai: odelė sodriai mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu. Kiaušinio formos, vidutinio dydžio arba dideli ( 30-50 g. ). Minkštimas šviesiai geltonas, sultingas, tvirtas, skanus, saldus,...
Savidulkė veislė, pasižymi itin dideliu ištvermingumu žiemą, atspari ligoms. Esant nepalankios oro sąlygoms, lietui, odelė netrūkinėja. Vaisiai stambūs, sveriantys iki 90 g ir daugiau, ovalūs, sunoksta rugpjūčio pab. - rugsėjo pradžioje. Minkštimas geltonos spalvos, sultinas, ypač skanus ir aromatingas. Kauliukas lengvai išimamas.Augalas parduodamas 7 l...
Vokiškos kilmės savidulkė veislė. Medis vidutinio augumo. Vaisiai vidutinio dydžio arba dideli iki 45 g, pailgi, tamsiai violetinės spalvos, su apnašu. Minkštimas vidutinio skonio, kauliukas atsiskiria lengvai. Sunoksta rugpjūčio gale-rugsėjo mėn. Veislė visiškai atspari miltligei, jautroka grybinėms ligoms. Sodinukas parduodamas 7l vazone
JAV išvesta, japoninio tipo, slyvų veislė. Ankstyva veislė, derlius liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Vaisiai vidutinio dydžio, raudonos spalvos odele ir minkštimu, skanūs, saldūs. Didelis atsparumas ligoms ir šalčiui. Savidulkė. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Neužmirkstantis. Sodinimo gylis lygiai su žeme arba iki...
Latviška veislė. Sunoksta rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje. Vaisiai stambūs, 45-60 g svorio, odelė violetiškai raudonos spalvos, su vaškiniu apnašu, labai gero skonio, kauliukas atsiskiria lengvai. Veislė derlinga, atspari ligoms, tinka ekologiniams ūkiams. Medis neaugus, svyrančiomis šakomis, lengvai formuojamas, žydi vidutiniškai anksti. Savidulkė....
Plačiai Europoje paplitusi veislė. Skinama rugsėjo pradžioje, išsilaiko 10-20 d. Vaisiai labai gražūs, 25-35 g, skanūs, tinka vartoti švieži ir perdirbti. Minkštimas geltonas, saldus, standus, siltingas. Sunoksta beveik vienu metu, geros prekinės išvaizdos, transportabilūs, atsparūs ligoms ir kenkėjams. Medis vidutiniškai augus, žydi vėlai. Veislė...
Rusiška veislė išvesta Maskvoje. Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje, prinoksta ne vienu laiku, vidutinio stambumo (25-30 g), gero skonio, gražūs, aromatingi, atsparūs ligoms. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi žiemą. Kryžmadulkė, gerai apsidulkina Kaukazinės slyvos žiedadulkėmis arba kitomis anksti žydinčiomis veislėmis. Derėti pradeda 2-3-ais...
JAV išvesta slyvų veislė. Vaisiai labai dideli, siekia 60 g tamsiai mėlyni, sultingi, sunoksta rugsėjo viduryje. Vaismedžiai vidutiniškai augūs, gana atsparūs šalčiui. Veislė derlinga, dera kasmet, dalinai savidulkė (Stenley). Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis. Neužmirkstantis. Sodinimo gylis lygiai su žeme arba iki kelių...
Prancūziška slyvų veislė, vaisiai 45-50 g masės, geltoni, apvalios arba ovalinės formos, labai sultingi, saldūs, aromatingi, sunoksta rugpjūčio pabaigoje, nuskinti laikosi 5-6 dienas. Medis augus, derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo, deri gausiai, šalčiui vidutiniškai atsparus, sodinti šiltesnėse sodo vietose. Veislė savidulkė, atspari ligoms. Augalas...
Vasarinė slyvų veislė. Jauno medelio šakos auga statmenai, vėliau laja įgauna plokščiai apvalią formą. Derėti pradeda 3-4 metais, dera vidutiniškai, bet kasmet. Vaisiai 45-55 g pailgi, iš galų šiek tiek suploti, rausvai-purpuriniai, su apnašu. Odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Minkštimas gana lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Skinama rugpjūčio...
Sena, Lietuvoje labai paplitusi slyvų veislė, vaisiai skinami rugpjūčio gale - rugsėjo pradžioje, vaisiai stambūs (iki 40 g) gražūs, saldūs, rožiškai melsvos spalvos. Medis vidutinio augumo, veislė savidulkė, gera dulkininkė kitoms slyvoms. Žiemą ištveria vidutiniškai. Derėti pradeda 3-4 metais, deri labai gausiai ir kasmet. Dirvožemis – priesmėlis,...
Kaukazinių slyvų grupės, rusiška veislė. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pradžioje. Vaisiai 30-35 g svorio, skanūs, raudonos spalvos, gražūs, ovalios formos. Veislė labai derlinga, derėti pradeda anksti, jau antrais metais. Kryžmadulkė, gerai apsidulkina Kaukazinės slyvos žiedadulkėmis arba kitomis anksti žydinčiomis veislėmis. Šalčiui ir ligoms atspari,...
Latviška veislė. Vaisiai geltoni, truputį kriaušiškos formos, 30-35 g, skanūs, kauliukas atsiskiria lengvai, sunoksta rugpjūčio gale - rugsėjo pradžioje, ne vienu metu. Gana atspari šalčiui, žydi vėlai, savidulkė. Medis siaurokas, neplačiu piramidiniu vainiku, leidžia šaknų atžalas. Dirvožemis – priesmėlis, lengvas arba vidutinio sunkumo priemolis....
Rusiška veislė. Vidutinio vėlyvumo slyvų veislė, derlius - rugpjūčio pirmoje pusėje. Pasižymi kompaktiška, glausta, kolonine forma ir gausiu derėjimu. Vaisiai ovalūs, dideli, siekia 50-70 g violetinės spalvos. Minkštimas rožinis, saldžiarūgščio, gaivaus skonio. Veislė kryžmadulkė, apsidulkina Kaukazinės slyvos arba kitomis anksti žydinčių veislių...
Vokiškos kilmės slyvų veislė. Vaisiai sunoksta rugpjūčio viduryje, nuskinti laikosi apie 5 dienas, gražūs, skanūs, 30-40 g svorio, odelė geltona, įsaulyje rausva. Vartojama šviežia ir perdirbimui, ypač tinka kompotams. Medis augus, derlingas, reiklus vietai, ligoms ir šalčiui vidutiniškai atsparus. Veislė savidulkė ir gera dulkininkė kitoms slyvoms....
Vidutinio augumo kaulavaisis, pradeda derėti anksti, dera gausiai. Vaisiai dideli arba labai dideli, ovalios formos tamsiai rusvai-violetiniai, su pilku apnašu. Gero skonio, sultingi, puikiai atsiskiria kauliukas. Veislė vėlyva. Skinama rugsėjo/spalio mėn. Atspari ligoms, tik labai lietingą vasarą gali susirgti monilioze.