su savo socialinio tinklo paskyra
- arba -
Salotos - tai vienmečiai augalai, pasižymintys atsparumu šalčiui, kurie priklausomai nuo sėklų rūšies gali iškęsti iki -6 laipsnių temperatūrą. Ruošiantis salotų sodinimui būtina žinoti, jog šios sėklos itin reiklios dirvožemiui bei šviesai. Ruošiant dirvą rekomenduojama nepadauginti mineralinių trąšų, nes perteklius šiems augalams ne į naudą. Salotas galima sodinti dviem būdais - sėklomis tiesiai į žemę ir daigais. Pastarasis būdas padės sulaukti kur kas ankstesnio derliaus. Salotos - augalai nereikalaujantys daug ypatingos priežiūros, tačiau laistyti derėtų tik ryte, nes vakare laistomų salotų lapai nespėja nudžiūti ir daigai tampa labiau pažeidžiami kenkėjų. Be visiems įprastai žinomų salotų rūšių taip pat vis populiaresnėmis tampa salotų giminaitės: sultenė ir trūkažolė. Šie augalai, kaip ir salotos, nereikalauja ypatingos priežiūros, o taip pat yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Vegetacijos periodas nuo sėjos - 50–55 dienos. Lapeliai stipriai garbanoti, bordo spalvos. Dygti pradeda, kai dirvos temperatūra įšyla iki +4 ºC. Nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą. Daigus galima išsiauginti ir šiltnamyje. Nelinkusios žydėti. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje.
Greitai auganti, atspari ligoms bei sužydėjimui romaninių salotų veislė. Ji išvesta mažų lapelių produkcijai auginti. Lapai tamsiai žali, sultingi, traškūs, švelnaus skonio, jų forma primena lašą. Salotų lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, įvairių vitaminų. Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje.
Ankstyva, greitai auganti ir lengvai auginama veislė.Užauga per 60 dienų. Augalai nedideli. Lapeliai žali, dideli, ovalūs, švelnaus skonio, sultingi, riešutų prieskonio. Sėjamos keletą kartų per vegetaciją. Auginamos šiltnamyje ir lauke.
Ankstyva veislė, auginama salotoms, garnyrams, puikiai tinka stalui puošti. Baby leaf – išvertus iš anglų kalbos – „jauni lapai“. Maistui naudojami jauni, 5–7 cm dydžio salotų lapai. Tokių salotų nereikia pjaustyti. Joms užsiauginti nereikia didelio daržo, derliumi džiaugtis galėsite po 3–4 savaičių. Salotas galima auginti vazonuose, dėžėse ant palangių....
Derlius imamas praėjus 45–50 dienų nuo sudygimo. Kompaktiškos, lapeliai garbanoti, žali su rausvais krašteliais. Skinamos greitai atželia. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Nereiklios šilumai, šviesiamėgės. Salotų lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų.
Užauga per 55–60 dienas nuo sudygimo. Gūžės pailgos, nedidelės, traškiais lapais. Gerai laikosi nuskintos. Auginamos nuo pavasario iki rudens. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Prastai auga pavėsyje.
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Gūžinės sviestinio tipo salotos. Gūžės vidutinio dydžio, atviros, traškiais, švelnaus skonio lapais. Užauga per 65 dienas nuo sėklų sudygimo. Sodinamos daigais arba sėjamos tiesiai į dirvą. Vėliau retinamos, paliekant tarp augalų reikiamus atstumus. Daigų galima užsiauginti šiltnamiuose ar lauke. Į lysves daigai sodinami, kai turi 5–6 tikruosius lapelius....
Auginama atvirame grunte pavasario, vasaros ir rudens derliui. Nelinkusi formuoti žyduolių. Keras didelis, su daugybe vyšnių raudonumo karpytų lapelių, gerai dengiančių kero vidų. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Užauga per 35–50 dienų, ilgai neperauga. Lapai šiek tiek raukšlėti, vėduokliniai, gūželių nesuka. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Geriausiai auga puveningoje, laidžioje vandeniui dirvoje. Prastai auga pavėsyje. Sėjant į dirvą 10 kv.m reikia 3–6 gramų sėklos.
Trūkažolė užaugina apvalią, 600–800 gramų sveriančią gūžę traškiais, sultingais lapais. Geriausiai auga + 18-20 °C temperatūroje. Labai vertinga daržovė, mažinanti cukraus kiekį kraujyje. Daigai pakenčia nedideles šalnas. Geriausiai auga nepiktžolėtoje, vidutiniškai sunkioje ir lengvesnėje dirvoje.
„Sviestinio“ tipo .Auginama lauke vasaros derliui. Sodinama daigais arba sėjama tiesiai į dirvą. Į lysves sodinami daigai su 5–6 tikraisiais lapeliais. Jie užauga per 2–3 savaites.
Ankstyvųjų veislių salotų mišinys. Salotos – vienos lengviausiai auginamų daržovių, sėjamos pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, sėklų diskai tinka auginant salotas 25 cm skersmens vazonuose, taip pat tinka ir daržo lysvėms. Užauga per 27–30 dienų. Sėklų diskų pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius. Esant...
Formuoja atvirą gūžę. Lapai rusvai raudoni, lygūs, šiek tiek banguoti, standūs, gero skonio. Galima auginti ištisus metus lauke, po priedangomis ar šiltnamiuose. Tinka auginti vazonuose. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Prastai auga pavėsyje. Reiklios drėgmei – laistomos retai, bet gausiai.
Ankstyvoji lapinių salotų veislė. Lapeliai žali, labai skanūs, nupjauti atželia. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Užauga per 50–63 dienų, skinamos atželia. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Salotos atsparios šalnoms, todėl į lauką galima sėti anksti pavasarį, kai pražysta šalpusnis. Nereiklios šilumai, šviesiamėgės.
Ankstyva, atspari ligoms ir labai derlinga salotų veislė. Lapija šviesiai žalios spalvos, gero skonio, ilgai neperauga. Salotos ilgai nevysta nupjautos ir laikomos šaldytuve +3–5 °C temperatūroje. Auginamos pavasario, vasaros ir rudens derliui, lauke ir šiltnamiuose. Į nuolatinę vietą salotų daigai sodinami, kai turi 5–6 tikruosius lapelius. Sodinama 20 x...
Ankstyva veislė, auginama salotoms, garnyrams, puikiai tinka stalui puošti. Baby leaf – išvertus iš anglų kalbos – „jauni lapai“. Maistui naudojami jauni, 5–7 cm dydžio salotų lapai. Tokių salotų nereikia pjaustyti. Joms užsiauginti nereikia didelio daržo, derliumi džiaugtis galėsite po 3–4 savaičių. Salotas galima auginti vazonuose, dėžėse ant palangių....
Keras didelis, jo svoris siekia 250 gramų. Lapeliai smulkiai karpyti, dekoratyvūs, ryškiai žali, traškūs, labai gero skonio. Veislė atspari ligoms, nelinkusi sužydėti. Sodinamos daigais.
Dvispalvės sviestinio tipo gūžinės salotos. Vegetacijos laikotarpis – 52–57 dienos. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Vidutinio ankstyvumo (iceberg) gūžinių salotų tipo veislė. Veislė mėgstama ne tik dėl puikaus skonio, bet ir išskirtinės spalvos. Gūželės raudonos spalvos, viduje šviesiai žalios, 600 g svorio. Veislė vertinama dėl traškių, labai skanių lapų, kurie nebūna kartūs. Salotos ilgai nevysta nupjautos ir laikomos šaldytuve +3–5 °C temperatūroje. Auginamos...
labai panaši į veislę ‘Grand rapids’, tik derlingesnė, atsparesnė ligoms ir pasižymi gražesne spalva.Ilgai neperauga. Užauga per 35–50 dienų. Lapai šiek tiek raukšlėti, vėduokliniai, gūželių nesuka. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje.
Užauga per 80–85 dienas nuo sudygimo. Neformuoja žyduolių. Gūželės stambios, skanios, traškios, lapų krašteliai karpyti. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Išaugus tikriesiems lapeliams, daigai pikuojami 30x30 cm atstumais.
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Užauga per 60 dienų. Augalai nedideli. Lapeliai žali, dideli, ovalūs, švelnaus skonio, sultingi, riešutų prieskonio. Nelinkusios gelsti. Sėjamos keletą kartų per vegetaciją. Ankstyvam pavasario derliui sėjamos iš rudens. Vartojamos kaip salotos.
Užauga per 50–63 dienų. Šios veislės salotų lapai karpyti, bordo spalvos, sultingi, nupjauti atželia. Veislė atspari ligoms. Nereiklios šilumai, šviesiamėgės. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Salotų lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, įvairių vitaminų.
Vidutiniškai vėlyvos ‘Batavia’ tipo salotos. Veislė atspari ligoms bei žiedynstiebių formavimuisi, todėl labai tinka vasaros derliui auginti. Keras atviro tipo, didelis, gali sverti 800 g. Vidiniai lapai žali, o išoriniai – žali su banguotais rausvais kraštais, traškūs, gero skonio. Ši veislė tinka mažų lapelių produkcijai auginti.
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Vegetacijos periodas - 80 dienų. Auginamos šiltnamyje ir lauke pavasario ir vasaros derliui. Užaugina gūžę šviesiai žaliais, šiek tiek karpytais lapais. Inulinas, esantis lapuose, gali pakeisti cukrų diabetu sergantiems žmonėms. Auginamos kaip salotos. Geriausiai auga derlingoje, neutralios reakcijos dirvoje.
Ankstyva lapinių salotų veislė. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 35–50 dienų. Lapai šiek tiek raukšlėti, vėduokliniai, gūželių nesuka. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Sėjant į dirvą 10 kv.m reikia 3–6 gramų sėklos.
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Vegetacijos periodas – 80 dienų. Gūžės didelės, uždaros, standžios, lapai sultingi, traškūs. Veislė atspari žydėjimui bei netikrajai miltligei. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Išaugus tikriesiams lapeliams daigai pikuojami 30x30 cm atstumais. Prastai auga pavėsyje.
Ankstyvųjų veislių salotų mišinys. Lapeliai nedideli, gero skonio, žalios ir raudonos spalvų. Veislių mišinys tinka salotoms auginti pavasario, vasaros ir rudens derliui. Auga greitai, užauga per 35–50 dienų. Geriausiai auga gerai įdirbtoje, priesmėlio arba lengvo priemolio dirvoje be piktžolių. Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis...
Vegetacijos periodas - 55 dienos. Gūžė gana stambi, šviesiai žaliais, traškiais lapais su rusvu krašteliu. Puikaus skonio, nelinkusios žydėti, atsparios šalčiui. Sodinama daigais arba sėjama tiesiai į dirvą. Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Prastai auga pavėsyje.
Keras didelis, lapai šviesiai rausvi, banguotu krašteliu traškūs, gero skonio. Auginamos pavasario ir rudens derliui. Salotoms nereikia didelės šilumos – dygti pradeda, kai dirvos temperatūra įšyla iki +4 ºC. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Prastai auga pavėsyje. Reiklios drėgmei – laistomos retai, bet gausiai.
Vidutiniškai ankstyva, derlinga lapinių salotų veislė, pasodinta daigais ši veislė užaugina kompaktišką lapų skrotelę. Ši veislė ypač vertinama profesionalių augintojų dėl to, kad ilgai nevysta ir nepraranda maistinių savybių. Auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui, vertinama dėl kokybiško derliaus. Lapeliai ryškūs, garbanoti, švelnaus skonio. Šios...
Užauga per 65-75 dienas po sėjos. Gūžė pailga, traškiais šviesiai žaliais lapais. Veislė atspari žyduolių formavimuisi. Auginamos pavasario ir rudens derliui. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Geriausiai auga puveningoje, laidžioje vandeniui dirvoje. Prastai auga pavėsyje
Derlingas, salotų mišinys – maistui naudojamos gūžėlės arba galima skinti lapus. Veislė vertinama dėl ankstyvo ir kokybiško derliaus. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 40–55 dienas. Raunamos ne visos iš eilės, o pasirinktinai – didesnės. Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis,...
Auginama atvirame grunte pavasario, vasaros ir rudens derliui. Nelinkusi formuoti žyduolių. Keras didelis su daugybe karpytų lapelių, primenančių ąžuolo lapus. Nereiklios šilumai, šviesiamėgės. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Salotų lapuose yra baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, įvairių vitaminų.
Gūžė vidutinio dydžio, lapai tamsiai žali, traškūs, sultingi. Prisitaiko prie augimo sąlygų -gerai auga tiek vėsesniais, tiek karštesniais orais. Auginama vasaros ir ankstyvo rudens derliui lauke. Galima sėti tiesiai į dirvą ar sodinti daigais.
Ankstyvoji lapinių salotų veislė. Lapeliai žali, labai skanūs, nupjauti atželia. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Ekologiškos sėklos – sveikesniam gyvenimui.
Ankstyva (iceberg) gūžinių salotų tipo veislė. Užaugina nedideles 400 g svorio gūželes. Veislė vertinama dėl traškių, labai skanių lapų, kurie nebūna kartūs. Salotos ilgai nevysta nupjautos ir laikomos šaldytuve +3–5 °C temperatūroje. Auginamos pavasario, vasaros ir rudens derliui, lauke ir šiltnamiuose. Į nuolatinę vietą salotų daigai sodinami, kai turi...
Gūžinės sviestinio tipo salotos. Veislė atspari ligoms bei aukštai temperatūrai, todėl labai tinka vėlyvam pavasario bei vasaros derliui auginti. Gūžė atviro tipo, lapai šviesiai žali, lygūs, blizgūs, puikaus skonio bei tekstūros. Salotos auginamos lauke. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje dirvoje be piktžolių.
Atspari miltligei, vidutiniškai atspari salotų mozaikos virusui, ilgai neperauga. Keras didelis, lapai šiek tiek raukšlėti, skaisčiai žali, vėduokliniai. Auginama pavasario, vasaros ir rudens derliui šiltnamyje ir lauke. Galima sėti tiesiai į dirvą ar sodinti daigais. Tinka auginti hidroponiniu būdu.
Užauga per 60–65 d. nuo sėjos. Gūžės pailgos, nedidelės, traškios, rausvais lapais. Gerai laikosi nuskintos. Auginamos nuo pavasario iki rudens. Dygti pradeda, kai dirva įšyla iki +4 °C temperatūros. Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje. Prastai auga pavėsyje.
Keras vidutinio dydžio, lapeliai tamsiai žali, labai karpyti, viduryje šviesesni. Auginamos pavasario, vasaros ir ankstyvo rudens derliui. Sėjamos tiesiai į dirvą arba sodinamos užaugintais daigais. Geriausiai auga derlingoje, neutralios reakcijos dirvoje.
Vidutiniškai ankstyva, romėniškų gūžinių salotų veislė. Šios salotos užaugina 30–40 cm aukščio traškias gūželes. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Ankstyvoji lapinių salotų veislė. Lapeliai žali, labai skanūs, nupjauti atželia. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
Ankstyva veislė, auginama salotoms, garnyrams, puikiai tinka stalui puošti. Baby leaf – išvertus iš anglų kalbos – „jauni lapai“. Maistui naudojami jauni, 5–7 cm dydžio salotų lapai. Tokių salotų nereikia pjaustyti. Joms užsiauginti nereikia didelio daržo, derliumi džiaugtis galėsite po 3–4 savaičių. Salotas galima auginti vazonuose, dėžėse ant palangių....
Ankstyvoji gūžinių salotų veislė. Kitaip šios salotos dar vadinamos sviestinėmis. Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje. Iki sėjos laikyti sausai.
Greitai augantys ir lengvai auginami prieskoniniai augalai. Maistui naudojami lapai, kuriuose vitaminų daugiau nei paprastose salotose. Lapeliai švelnaus riešutų skonio, tad itin dera salotose su riešutais ar iš jų paruoštais padažais. Sultenės valgomos atskirai ar kartu su kitomis salotomis, dedamos ant sumuštinių. Auginamos kambariuose ant palangės,...
Ankstyva veislė, auginama salotoms, garnyrams, puikiai tinka stalui puošti. Baby leaf – išvertus iš anglų kalbos – „jauni lapai“. Maistui naudojami jauni, 5–7 cm dydžio salotų lapai. Tokių salotų nereikia pjaustyti. Joms užsiauginti nereikia didelio daržo, derliumi džiaugtis galėsite po 3–4 savaičių. Salotas galima auginti vazonuose, dėžėse ant palangių....
© 2016 UAB Agrofirma "SĖKLOS". All Rights Reserved