Žaliosios trąšos (sideratai)

Žaliosios trąšos - augalai, auginami ir užkasami į dirvą tam, kad ją patręštų. Naudojant žaliąsias trąšas, pagerėja dirvos struktūra, aeracinės savybės, pagausėja humuso ir maistinių medžiagų, suaktyvėja dirvoje esantys mikroorganizmai, išvengiama dirvos erozijos. Žaliųjų trąšų sėklos gali būti sėjamos nuo pavasario iki rugsėjo. Dauguma jų išauga per kelias savaites. Žaliajai trąšai dažniausiai naudojami ankštiniai augalai - pupos, lubinai, vikiai, žirniai, taip pat ir trumpos vegetacijos posėliniai augalai - garstyčios, ridikai, rapsai. Skirtingi augalai atlieka skirtingas funkcijas, tad renkantis žaliąsias trąšas reikia žinoti, kokio poveikio tikitės. Pavyzdžiui, azotą iš oro įsisavina ankštiniai augalai, azoto išplovimą stabdo kryžmažiedžiai ir grūdiniai augalai, eroziją stabdo ir piktžoles naikina lubinai, pupos, ridikai, rapsai ir kt. Žaliųjų trąšų poveikis priklauso ir nuo augalų amžiaus. Svarbu nepadauginti žaliųjų trąšų, nes tuomet augalams pakenks azoto perteklius. Žaliąsias trąšas įterpti į dirvą geriausia augalams pradėjus žydėti, įterpiamos negiliai. Mišiniai žaliajai trąšai parenkami pagal augalų augimo sąlygas.

Visos sėklos pažymėtos ES ekologinės gamybos logotipu ant pakuotės turi ekologiško produkto patvirtinimo dokumentus.