Kaip jau rašėme, šunys ir katės, kilę iš plėšrūnų, todėl jų mitybos poreikiai skiriasi nuo žmonių. Evoliucijos eigoje šunys labiau prisitaikė prie žmogaus mitybos, todėl dabar klasifikuojami kaip visaėdžiai, katės prisitaikė mažiau, todėl jos yra priskiriamos mėsėdžiams. Jų mitybos poreikiai skiriasi, tačiau tiek šunims, tiek katėms mitybos pagrindas išlieka baltymai, o ne angliavandeniai kaip žmonių mityboje. Gyvūninės kilmės baltymus augintiniai pasisavina lengviau, augalinės kilmės baltymus reikia specialiai apdoroti, kad jie būtų lengviau virškinami.
Net ir labai gyvūnus mylintys žmonės ne visada pasidomi gyvūnų mitybos poreikiais bei specifika, tačiau net ir renkantis aukščiausios kokybės produktus, būtina skaityti etiketes, o tam reikia tikrų, bent minimalių žinių.
Etiketėje rasite informaciją kiek sudėtyje yra baltymų (protein), riebalų (fat), skaidulų/žalios ląstelienos (crude fibre), žalių pelenų (crude ash), vitaminų ir mineralinių medžiagų, priedų.
Baltymai
Baltymai yra ir turėtų būti šunų ir kačių mitybos pagrindas. Jie reikalingi visada: augant, atstatant ir palaikant organizmo funkcijas. Baltymai taip pat yra labai svarbūs geram imunitetui užtikrinti. Baltymų kiekis, reikalingas mityboje, gali ženkliai skirtis. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių, bet daugiausiai nuo aktyvumo lygio. Kuo aktyvesnis, tuo daugiau baltymų reikia, kad raumenys ir ląstelės tinkamai funkcionuotų.
Svarbu pažymėti, kad pernelyg didelis baltymų kiekis gali būti sudeginamas kaip kalorijos arba teoriškai gali būti paverstas riebalais. Tačiau, jei baltymų dalis yra ypatingai didelė, ji nebebus naudinga organizmui ir gali būti pašalinama kartu su šlapimu.
Riebalai
Riebalai yra svarbus energijos šaltinis, nes jie duoda du kartus daugiau energijos nei baltymai ar angliavandeniai. Be to, jie vaidina lemiamą vaidmenį ląstelių, raumenų ir audinių vystymuisi bei palaikymui. Kaip ir baltymų atveju, riebalų kiekis mityboje priklauso nuo aktyvumo. Aktyvių gyvūnų maiste riebalų dalis turi būti didesnė. Geriausiai tinka gyvulinės kilmės arba žuvų riebalai, nes būtent tokius riebalus jų virškinimo sistema natūraliai yra pritaikyta virškinti.
Angliavandeniai
Angliavandeniai nėra reikalingi mityboje, tačiau tai nereiškia, kad jie kenksmingi. Jie yra tinkamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, gyvendami su žmonėmis šunys prisitaikė prie nuolatinio mėsos ir žuvies trūkumo. Šunys yra pajėgūs suvartoti didelius kiekius augalinės kilmės maisto, ir sėkmingai virškina angliavandenius, tačiau svarbu parinkti aukštos kokybės ingredientus. Tinka kokybiškos daržovės, saldžiosios bulvės, moliūgai, avižos, avinžirniai. Į begrūdį maistą dedama ir kitų ankštinių augalų: žirnių, lęšių.
Žemesnės kokybės angliavandeniai gaunami iš subproduktų, perdirbtų ar labai koncentruotų ingredientų. Tai grūdų bei ankštinių miltai, krakmolas (žirnių miltai, ryžių miltai arba bulvių krakmolas).
Pelenai
Etiketėje nurodoma kiek neorganinių medžiagų, liks sudeginus maisto produktą. Degimo metu sudega visos organinės medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai). Lieka tik neorganinės (mineralinės medžiagos).
Medžiagų balansas
Gyvūnų mityboje labai svarbu užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų balansą, tačiau nėra vieno recepto tinkančio visiems. Tik žinodami ko reikia būtent jūsų augintiniui pagal amžių, aktyvumo lygį, veislę, sveikatos būklę, individualius poreikius, galėsite tiksliau išsirinkti. Tikriausiai yra tekę matyti ant etikečių užrašus kiek procentų baltymų, riebalų ir kt. yra gyvūnų maisto sudėtyje? Kodėl šie procentai yra nurodyti? Kodėl jie yra svarbūs?
Sudėties analizė
Ant visų šunų maisto pakuočių rasite sudėties analizę. Ji privaloma. Tai padės jums nustatyti produkto naudingumą ir maistinė vertę. Maistinė vertė turi būti nurodoma procentais:
Baltymai (min.) %
Riebalai (min.) %
Skaidulos (maks.) %
Drėgmė (maks.) %
Labai svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais nurodomas minimalus kiekis, kitais – maksimalus. Minimalus kiekis nurodomas baltymų ir riebalų. Dažnų atveju jų būna daugiau, tačiau gamintojas privalo užtikrinti, kad sudėtyje bus ne mažesnis kiekis negu nurodyta ant pakuotės. Jei nurodomas maksimalus kiekis (skaidulų ar drėgmės), realūs skaičiai gali būti kiek mažesni, tačiau artimi nurodytiems.
Ant maisto pakuočių taip pat nurodoma ir informacija apie vitaminus ir mineralus. Pavyzdžiui:
Fosforas (min.) %
Kalcis (min.) %
Omega 3 riebalų rūgštys (min.) %
Omega 6 riebalų rūgštys (min.) %
Žinodami gyvūno sveikatos būklę, pasikonsultavę su veterinarijos gydytojais, galėsite įvertinti ar vitaminų bei mineralų kiekis tinkamas jūsų augintiniui. Sergant tam tikromis ligomis gali būti rekomenduojama didinti/mažinti kai kurių medžiagų kiekius.
Sudėties požiūriu pirmoje vietoje turi būti kokybiški gyvulinės kilmės baltymai. Pavyzdžiui suaugusio sveiko šuns maiste - ne mažiau kaip 30-40%. Gyvulinės kilmės riebalų –15-18%. Skaidulų (ląstelienos) turi būti ne daugiau kaip 5-8% bendros sudėties. Pelenų – 5-8% . Omega 3 riebalų rūgščių – 3,9. Omega 6 riebalų rūgštys nėra naudingos gyvūnų organizmui. . Kokybiškame maiste neturi būti dirbtinių kvapiklių, konservantų ir antioksidantų. Maisto skoniui ir saugai užtikrinti visiškai pakanka natūralių.
Pastaba: jei maistas pritaikytas specifiniams tam tikros amžiaus grupės, veislės, padidinto fizinio aktyvumo, veterinarinės dietos ir kt. atvejais, skaičiai gali kiek skirtis. Jei jūsų augintinis šioms grupėms nepriklauso, tokio maisto vartoti nereikia. Padidinti ar sumažinti tam tikrų medžiagų kiekiai gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Kiekvieno gyvūno organizmas yra individualus, kiekvienas skirtingai virškina bei pasisavina maisto medžiagas, tad renkant maistą geriau pasitarti su išmanančiu mitybos specialistu ar veterinarijos gydytoju.
