Alpinariumas ir jo įrengimas

Apie jaukią oazę, kurioje galima būtų ilsėtis ir grožėtis natūraliu peizažu, svajoja kiekvienas turintis sklypą. Jei yra daug saulėtos vietos, vienas iš sprendimų – alpinariumas. Šio tipo gėlynai kilę iš Japonijos ir Kinijos, todėl geriausių pavyzdžių, kaip juos įsirengti, reikėtų ieškoti būtent tuose kraštuose. Rytų kultūros sodais bandoma atskleisti estetikos ir filosofijos idėjas, vertinamas natūralus kraštovaizdis, stengiamasi sukurti seno sodo vaizdinį.

Alpinariumas – tai dirbtinis ar natūralus kalnelis, sudarytas iš skirtingo dydžio akmenų ir augalų, natūraliai augančių Alpėse. Dažnai alpinariume yra ir tvenkinėlis. Taip dvi dekoro zonos susijungia ir papildo viena kitą. Tai, kokio dydžio bus alpinariumas, priklauso nuo sklypo dydžio ir galimybių. Norint sukurti jį artimą natūraliam kraštovaizdžiui, rekomenduojama įsirengti vieną didelį arba kelis mažesnius alpinariumus. Taip pat svarbu apgalvoti, kokiame fone jis atsidurs. Geriausiai tam tinka aukštesni medžiai ir krūmai. 

Kada sodinti? Jei augalai auginti vazonuose (konteineriuose) – sodinama viso šiltojo sezono metu. Augalai plikomis šaknimis sodinami anksti pavasarį arba vėlai rudenį.

Kada žydės? Žydėjimo laiką galima pratęsti nuo ankstyvo pavasario iki vėlaus rudens.

Vieta ir gruntas. Alpinariumams įrengti tinkamiausia atvira, saulėta, idealiu atveju – kalvota vieta. Alpių augalams reikia vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvožemio. Molingoje ir pernelyg drėgnoje žemėje augalai skursta: lėtai auga ir mažiau žydi.

Akmenų išdėstymas. Tikriausiai pats svarbiausias alpinariumo elementas – akmenys. Jie turi būti „pasodinti“ tarsi natūraliai ten gulėję jau daugiau nei 100 metų. Akmenys dedami taip, kad jų natūralūs sluoksniai būtų vienodos krypties, grupuojami skirtingo dydžio rieduliai. Verta atminti, kad įrengiant alpinariumą naudojami vienos rūšies akmenys. Natūralus vaizdas sukuriamas, jeigu jie iš galinės pusės visiškai užpilami dirva, o priekinė jų dalis paliekama neuždengta. Kalnelio viršuje dėliojami patys didžiausi akmenys, į apačią – mažesni.

Augalų išdėstymas. Pirmiausia reikia susidaryti augalų sąrašą. Pasižymėti kiekvieno aukštį, žydėjimo laiką ir žiedų ar lapų spalvą. Žinant augalus ir alpinariumo formą, sukuriamas alpinariumo projektas. Sudėliojami pagrindiniai ir akcentu būsiantys augalai – dideli medėjantys lapuočiai arba spygliuočiai. Augalus reikėtų išdėstyti taip, kad jie vienas kito neužstotų, gražiai papildytų ar persipintų augdami. Paprastai alpinariume vyrauja kiliminiai augalai. Jie driekiasi per akmenis ir sudaro foną. Tokius augalus reikėtų projektuoti per visą alpinariumo plotą atsikartojančiomis dėmėmis. Patariama rinktis augalus su gražia lapija ar įdomios lajos formos.

Augalai, tinkami alpinariumams įrengti

Žoliniai: vaistutis (Arabis), pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima), karpatinis katilėlis (Campanula carpatica), šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides), alpinis erinas (Erinus alpinus), bestiebis gencijonas (Gentiana acaulis), snaputis (Geranium), šliaužiančioji guboja (Gypsophila repens), saulenis (Helianthemum), olimpinė jonažolė (Hypericum olympicum), visžalė rudgrūdėlė (Iberis sempervirens), ylalapis flioksas (Phlox subulata), paprastoji šilagėlė (Pulsatilla vulgaris), uolaskėlė (Saxifraga), šilokas (Sedum), šilropė (Sempervivum), paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), gulščioji veronika (Veronica prostrata), vaisgina (Ajuga), aubretė (Aubrieta), alūnė (Heuchera), erika (Erica), kietis (Artemisia), šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia), melsvė (Hosta), notrelė (Lamium), eraičinas (Festuca)ir kt.

Medėjantys: gulsčiasis kadagys (Juniperus horizontalis), plėtrusis kadagys (Juniperus procumbens), kalninė pušis (Pinus mugo), vakarinė tuja (Thuja occidentalis), plaštakinis klevas (Acer palmatum), Tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii), lanksva (Spiraea), gulsčiasis kaulenis (Cotoneaster horizontalis) ir kt.

Augalų sodinimas. Duobė kasamadvigubai didesnė negu vazonas, kuriame augo augalas. Jeigu augalo šaknys susisukusios ir suspaustos, jas reikia atsargiai atlaisvinti ir tik tada augalą dėti į duobę. Sodinama tokiame pačiame gylyje, kaip augo vazonėlyje. Augalo šaknys užberiamos tinkamai paruošta dirva ir apspaudžiamos. Dirva parenkama pagal sodinamo augalo poreikius. Pasodintas augalas gausiai paliejamas.

Alpinariumo įrėminimas ir dengimas. Alpinariumo forma išgaunama ir išlaikoma į žemę įkasant plastikinius bortus. Jie neleidžia vejai plėstis į dekoratyvinę augalų zoną. Išdėliojus akmenis ir pasodinus augalus, tarpai užklojami agroplėvele ir uždengiami pasirinkta medžiaga. Tai gali būti smulkūs akmenėliai arba natūralus mulčias. Agrotekstilė apsaugos nuo nepageidaujamų piktžolių, o mulčias gerai atrodys kaip augalų fonas ir sulaikys alpinariumo drėgmę.

Priežiūra. Naujai pasodintus augalus, kol įsišaknys, reikia gausiai laistyti. Peržydėjusius žiedynus nukarpyti, o per didelius augalus genėti. Taip pat retinami ir augalai, pradėję vieni kitus stelbti. Po žydėjimo augalus reikėtų tręšti mineralinėmis trąšomis.