Kadagys – daugiametis visžalis augalas, kurio forma, dydis ir spalva varijuoja nuo pasirinktos veislės. Šiems spygliuočiams būdinga didelė spalvų įvairovė – nuo melsvai žalsvų iki geltonų atspalvių. Kadagiai priskiriami kiparisinių augalų šeimai, į kurią priskaičiuojama apie 70 rūšių augalų, natūraliai augančių subtropikuose ir Arktikos dalyse. Šiltuose kraštuose kadagiai užauga dideli, tampa masyviais medžiais, siekiančiais iki 15 m aukštį, o prie kalnuotų vietovių puikiai prisitaikiusios pažeme besidriekiančios šių augalų rūšys. Lietuvoje kadagiai dažniausiai būna žemaūgiai medeliai ir krūmai. Populiariausios auginamos rūšys: paprastasis, uolinis ir gulsčiasis kadagiai. Šie augalai išskiria fitoncidus – dezinfekuojamąjį ir gydomąjį poveikį turinčią medžiagą, kuri valo ir dezinfekuoja orą, todėl juos rekomenduojama auginti miestuose ar sodybose. Visada žaliuojančius kadagius galima komponuoti kiekvienoje sodyboje – didelė jų įvairovė teikia tokias pat dideles pritaikymo galimybes.
Auginimo vieta. Kadagiams nereikia ypatingos dirvos, geriausiai auga lengvame, nerūgščiame dirvožemyje. Rekomenduojama rinktis atvirą, saulėtą vietą.
Kadagių sodinimas ir priežiūra. Sodinukai sodinami į jau paruoštas vietas. Kadagiams netinka aukštas gruntinis vanduo, todėl būtina įrengti drenažo sluoksnį. Dirva maišoma su durpėmis ir humusu, derlingu sluoksniu. Sodinama tokiame pat aukštyje, kaip augo vazonėlyje.
Tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis balandžio–gegužės mėnesiais.
Sausuoju vasaros periodu būtina laistyti 2-3 kartus per savaitę. Vakare, saulei nusileidus, vandeniu apipurškiama laja. Augalas formuojamas, todėl reikėtų iškirpti sausas, sergančias šakas. Žiemą rekomenduojama pridengti šilumamėgių veislių augalus durpių substratu.
Dauginimas. Kadagius galima dauginti sėklomis arba žaliaisiais auginiais.
Kadagių kenkėjai ir ligos. Dažniausiai puola kadaginė erkė, eglinė voratinklinė erkė, kadaginis skydamaris, kadaginis miltuotasis skydamaris, kadaginis pjūklelis. Taip pat suserga rūdlige, džiūva šakelės.
Įdomūs faktai. Senovės graikai ir romėnai valgomas paprastųjų kadagių (Juniperus communis) uogas naudojo medicinoje. Uogos, kupinos augalinio cukraus ir dervų, padeda malšinti nervinius sutrikimus, gerina skrandžio darbą ir medžiagų apykaitą, taip pat malšina skausmą ir uždegimą. Kadagių uogos naudojamos ir virtuvėje. Puikiai dera su žvėrienos patiekalais ar net raugintais kopūstais. Saldumynų mėgėjams verta paragauti šokolado su kadagių uogomis.
Kadagių rūšys
Pajūrinis (pakrantinis) kadagys (Juniperus conferta) – natūraliai auga Japonijoje ir Sachaline. Dvinamis augalas su plačiai pažeme besidriekiančiomis ir aukštyn nepakylančiomis storomis, tankiomis šakomis. Spygliai stambūs, tiesūs, 10-15 mm ilgio, panašūs į paprastojo kadagio. Dekoratyvūs žalsvi spygliukai su baltu pakraščiu puošia augalą visus metus. Gali užaugti iki 0,3–0,4 m aukščio. Auga lėtai, todėl tinkamas auginti alpinariumuose, dekoratyvinėse zonose ir kapinėse.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Blue Pacific’, ‘Schlager’.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) – natūraliai paplitęs Himalajuose, Vidurio ir Vakarų Kinijoje, Taivano salose. Pažeme besidriekiantis, plačiai išsikerojęs krūmas. Užauga iki 0,5–1,5 m aukščio ir apie 2 m pločio. Spygliukai 4 mm ilgio, standūs sidabriškai mėlynos spalvos. Auga gana greitai, todėl galima parinkti tokias sodinimo vietas, kur reikia greitai užpildyti plotą.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Holger’, ‘Tropical Blue’, ‘Floreant’, ‘Blue Carpet’, ‘Blue Star’.
Uolinis kadagys (Juniperus scopulorum) – natūraliai užauga iki apie 10–15 m aukščio, tačiau dažniausiai sodyboms pasirinktos veislės pasiekia 2–3 metrus. Jaunų medelių spygliai smailūs, prigludę prie šakelių, žalios arba melsvai žalios spalvos. Užaugina tamsiai mėlynus rutuliškus arba ovalius kankorėžius. Auga lėtai ir sunkiai formuojamas, todėl, sodinant augalus, reikėtų numatyti, kad atstumas tarp jų siektų 0,5–1,5 metro. Uoliniai kadagiai tinkami auginti pavieniui, grupėmis ar kaip gyvatvorės.
Rekomenduojamos auginti veislės:‘Blue Arrow’, ‘Skyrocket’.
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) – auga Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Visžalis augalas augdamas gali sudaryti taisyklingą kolonos formą arba driektis pažeme. Spygliukai trumpi ir smailėjantys. Spalva varijuoja nuo gelsvai iki melsvai žalsvos. Natūraliai užauga iki 10–15 m aukščio, tačiau sodybose kolonos formos paprastieji kadagiai pasiekia 1,5–5 metrus. Auga tankia, siaura kūgiška laja. Užaugina juodai mėlynus rutuliškus 6–9 mm skersmens kankorėžius.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Suecica Aurea’, ‘Arnold’, ‘Goldschatz’, ‘Hornibrooki’, ‘Hibernica’.
Gulsčiasis kadagys ‘Golden Carpet’
Gulsčiasis kadagys (Juniperus horizontalis)– natūraliai paplitęs Pietų Japonijoje, kaip pažeme besidriekiantis krūmas, galintis pasiekti iki 0,5 m aukštį. Suaugusios šakos tvirtos, horizontalios, gali būti šiek tiek išlenktos aukštyn ir plačiai išsikerojusios. Spyglių spalva gali varijuoti nuo žalios iki geltonos ar net mėlynos. Laikomas vienu gražiausių besidriekiančių kadagių. Tai nepakeičiamas alpinariumų augalas, puikiai augantis kalnuotose ir akmenuotose vietovėse.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Golden Carpet’, ‘Blue Forest’, ‘Lime Glow’, ‘Prince of Wales’‚ ‘Jade River’, ‘Ice Blue’, ‘Andora Compacta’, ‘Mother Lode’, ‘Winter Blue’, ‘Wiltonii’, ‘Pancake’, ‘Villa Marie’, ‘Yukon Belle’, ‘Blue Chip’.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media) – visžalis krūmas, užaugantis iki 1 m aukščio ir iki 2 m pločio. Auga greitai ir driekiasi plačiai, todėl reikėtų numatyti erdvės. Spygliai žvyniški, spalva gali varijuoti nuo sodriai žalios iki gelsvos. Galima formuoti vegetacijos metu.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Mint Julep’, ‘Mordigan Gold’, ‘Gold Star’, ‘Old Gold’, ‘Pfitzeriana Aurea’.
Virgininis kadagys (Juniperus virginiana) – krūmams būdinga kūgiška arba skėstašakė forma. Lietuvoje dažniausiai auginami parkuose ir miestuose. Spygliai priešiniai, žvyniški, smailėjantys, tamsiai pilkai žali.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Grey Owl’, ‘Blue Cloud’, ‘Hetz’.
Kazokinis kadagys (Juniperus sabina) – natūraliai paplitęs Pietų ir Vidurio Europos kalnuose. Besidriekiantis augalas gali užaugti iki 1,5 m aukščio. Jauni spygliai ilgesni, vėliau sutrumpėja, gali būti žali, geltoni ar melsvo atspalvio. Augdami saulėtoje vietoje tampa ryškesni. Užaugina kankorėžius – melsvai juodas uogas. Visos augalo dalys nuodingos. Šie kadagiai skatina kriaušių ligą – rūdligę, tad, norint jos išvengti, būtina profilaktiškai purkšti fungicidais. Vengti auginti soduose ir privačiuose sklypuose.
Šliaužiantysis (plėtrusis) kadagys (Juniperus procumbens) – labai lėtai auganti rūšis, natūraliai paplitusi Pietų Japonijoje. Dažniausiai užauga iki 0,2–0,3 m aukščio, o besidriekiančios šakos gali užaugti net 2–4 metrus. Spygliai trumpi, spalva gali varijuoti nuo žalios iki melsvos.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Nana’.
Kininis kadagys (Juniperus chinensis L.) – natūraliai paplitęs Kinijoje, Mongolijoje ir Japonijoje. Gimtinėje gali užaugti iki didelio medžio arba krūmo, o mūsų klimato sąlygomis pasiekia 1,5–3 metrus. Šakos driekiasi pažeme, kankorėžiai rutuliški arba ovalūs, tamsiai mėlynos arba juodos spalvos, apsitraukę melsvai baltu vaško sluoksniu.
Jums reikės:
- kadagio;
- spygliuočių substrato;
- kastuvo;
- sekatoriaus;
- ilgo veikimo trąšų.
