Obuoliai yra vieni populiariausių vaisių, todėl soduose galima išvysti ne vieną auginamą obelį. Lietuvoje obelys paplitusios nuo senų laikų, o jų vaisiai vartojami ne tik švieži, iš jų taip pat gaminamos sultys, uogienės ir net vynas. Nors obuoliuose vitaminų nedaug, tačiau juose gausu ląstelienos, mineralinių druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio), fitoncidų ir ypač pektinų, o jų sėklose – jodo. Suvalgius 5–6 obuolių sėklas, organizmas gaus parai reikalingą šio mikroelemento kiekį.
Kada sodinti? Ankstyvą pavasarį arba rudenį, tačiau vazonėliuose augintus sodinukus galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
Kada derės? Rugpjūčio–lapkričio mėn.
Vieta ir gruntas: vidutinio sunkumo, derlingas, drėgnokas, humusingas, šiek tiek rūgštokas (pH 6,0–8,0), laidus priemolis.
Obelys skirstomos į ankstyvas vasarines, vidutinio vėlyvumo rudenines ir vėlyvas žiemines veisles.
Vasarinės veislės:
‘Prezident’ (koloninė); ‘Alyvinė’ (popierinė), ‘Geneva Early’, ‘Konfetnaja’.
Rudeninės veislės: Koloninės obelys: ‘Arbat’, ‘Kanadietiška’, ‘Moskovskoje Ožerlje’, ‘Raiba’, ‘Gatis’, ‘Valiuta’;
Paprastosios obelys: ‘Antaninis’, ‘Beržininkų ananasas’.
Žieminės veislės: Koloninės obelys: ‘BC025’, ‘Anda’,
Paprastosios obelys: ‘Auksis’, ‘Jonagold’, ‘Ligol’, ‘Melrose’, ‘Shampion’.
Sodinimas: obelys sodinamos taip pat kaip kriaušės.Nederlingoje žemėje duobė kasama 1 x 1 m, o derlingoje, humusingoje dirvoje gali būti kiek mažesnė – maždaug 80 x 60 cm. Duobės dydis priklauso ir nuo šaknų, nes jos turi laisvai tilpti. Taigi, ji turi būti du kartus gilesnė ir du kartus platesnė negu sodinuko šaknys. Iškastą duobę būtina papildyti kompostu, taip pat galima įmaišyti kompleksinių mineralinių trąšų, tačiau jos neturi patekti ant augalo šaknų, nes jas nudegins. Lengvesnes dirvas galima pagerinti moliu. Sodinant duobėje padaromas kauburėlis, šaknys paskleidžiamos, nukreipiamos žemyn. Augalo negalima sodinti užlenktomis ar susuktomis šaknimis, nes po kurio laiko jis pradės nykti.
Obelys su vegetatyviniais poskiepiais greičiau duoda derlių, sodinamos mažesniais atstumais, patogiau nuimti derlių. Medžiai sodinami taip, kad akiavimo vieta būtų 10–20 cm aukštyje. Per giliai pasodintos obelys išleidžia papildomas šaknis, vešliai auga, bet blogai dera.
Priežiūra: tręšti naudojamos organinės (perpuvęs mėšlas, kompostas) ir mineralinės trąšos, kurios paprastai įterpiamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį.
Genėjimas: obelis, kaip ir kriaušes, galima genėti bei formuoti įvairiu metų laiku. Atsižvelgiant į augalo amžių, augimo stiprumą bei ištvermingumą žiemą, išskiriami trys svarbiausi genėjimo ir formavimo laikotarpiai:
1) vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai – žiemą ir pavasarį iki žydėjimo pabaigos;
2) intensyvaus obelų augimo metu – vasaros pradžioje ir viduryje;
3) likus 3–4 savaitėms iki obuolių skynimo – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Specialistų patarimai: Nesodinti augalų per tankiai. Sodinant obelis, reikėtų tarp eilių palikti 1,5 karto didesnius tarpus negu augalo aukštis. Be to, jei pasodintas jaunas medis dar nederėjo, genima labai mažai. Svarbiausia prisiminti, kad kuo augalas daugiau derėjo, tuo daugiau jis genimas. Norėdami sulaukti didesnio derliaus sode, auginkime skirtingų veislių obelis.
