Pušis – pušinių šeimai priklausantis daugiametis visžalis augalas. Į šeimą įtraukiama apie 115 augalų rūšių. Pušys natūraliai paplitusios šiaurės pusrutulio vidutinio ir šalto klimato juostose. Natūraliose augavietėse užauga iki 50 m aukščio medžiai, rečiau krūmai. Augalai išsiskiria tvirtais, tiesiais kamienais ir stipriomis šakomis, taip pat dekoratyvia rausvos ar oranžinės spalvos žieve. Laja simetriška, ažūrinė, jeigu nėra aplink kliūčių, itin plačiai išsikeroja. Pušys turi giliai išvystytas šaknis, kuriomis lengvai tvirtinasi kalnuotose vietose ir geba maitintis iš giluminių sluoksnių. Pušys – ilgaamžiai medžiai, gyvenantys 200–500 metų, kartais pasiekia net 800 metų amžių. Mūsų regione pušys dažniausiai auga miškų zonose, natūraliai paplitusios tik paprastosios pušys (Pinus sylvestris). Įvairios pušys puikiai tinka aplinkai dekoruoti. Sodinamos grupėmis, pavieniui ar laisvai augančiomis gyvatvorėmis. Pušų asortimentas labai didelis, tad kiekvienas savo sodyboje tikrai ras vietos šiems dekoratyviems augalams.
Kada sodinti? Ankstyvą pavasarį arba rudenį. Jeigu augalas augo vazone, galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
Auginimo vieta. Atvira ir saulėta, gali augti ir daliniame šešėlyje. Ypatingos dirvos nereikia, geriausiai auga priesmėlio ar priemolio, silpnai rūgščiose ir kalkingose dirvose.
Pušų sodinimas. Kad ir kokio dydžio būtų sodinukas, iškasama 1 x 1 m duobė. Naujai pasodintam augalui reikia purios ir lengvos žemės, taip augalas lengviau prigis ir stipriau įsišaknys. Auginimo vieta pagerinama komposto ir smėlio mišiniu, o vėliau perkasama su esamu dirvožemiu. Svarbu pušies nepasodinti per giliai. Sodinama, kaip augo vazone, – iki šaknies kaklelio. Jeigu pasodinama per giliai, augalas skurs ir augs lėtai.
Pušų priežiūra. Pušys tręšiamos balandžio pab. ir birželio pradž. kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Augalai laistomi sausuoju periodu, aplink juos purenama žemė. Geriausiai genėti pavasarį, dar neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui, arba rugpjūtį–rugsėjį, kai pagrindinis augimas pasibaigęs. Pušų augimą galima reguliuoti skabant metūglius.
Pušys dauginamos sėklomis arba auginiais.
Kenkėjai. Skydamaris, pušinė požievinė blakė, mažasis pušiagraužis, mėlynasis ragauodegis, mėlynasis blizgis, rudasis pušinis pjūklelis, paprastasis pušinis pjūklelis.
Ligos. Pušų paprastoji spygliakritė, raudonžiedė degligė, šakninė pintainė, veimutrūdė.
Įdomu. Pušys turi gydomųjų ypatybių, tad ne veltui rekomenduojama pasivaikščioti po pušyną. Čia dėl pušų išskiriamų fitoncidų – medžiagų, šalinančių dulkes, mikrobus ir valančių orą, – pajuntama, kaip lengva ir gera kvėpuoti.
Rekomenduojamos auginti pušų rūšys
Baltažievė pušis (Pinus heldreichii)– natūraliai paplitusi Balkanų pusiasalio kalnuose. Dvispyglė, medžiai užauga iki 20–35 m aukščio, laja plačiai kūgiška. Kankorėžiai išauga iki 5–9 cm ilgio, iš pradžių tamsiai violetinės spalvos, vėliau paruduoja. Parkuose ir sodybose dažniausiai auginamos dekoratyvinės veislės, jos auga lėčiau ir turi kompaktišką lają.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Satellit’ (kolonos formos), ‘Smidtii’ (žemaūgė, kupolo formos), ‘Aureospicata’ (lėtai auganti).
Žefrėjo pušis (Pinus jeffreyi) – natūraliai auga JAV vakarinėje dalyje, pasiekia iki 50 m aukštį, Europoje užauga iki 35 metrų. Trispyglė, jauni ūgliai padengti melsvai balsvu apnašu. Labai dekoratyvi dėl savo ilgų iki 25 cm spyglių, kurių spalva varijuoja nuo šviesiai žalios iki melsvos. Kankorėžiai plačiai kūgiški, 15–30 cm ilgio. Formuoja siaurą, gražią, taisyklingą lają.
Rekomenduojama auginti veislė: ‘Joppi’ (žemaūgė, rutuliškos formos).
Pav. Hondinė pušis
Hondinė pušis (Pinus densiflora)– natūraliai auga Japonijos ir Korėjos pusiasalyje, natūralioje augavietėje pasiekia 20–35 m aukštį. Gerai auga sausoje, šiek tiek rūgščioje dirvoje. Spygliai 8–12 cm ilgio. Lėtai auganti rūšis. Lietuvoje auginamos dekoratyvios žemaūgės veislės.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Umbraculifera’ (taisyklingos rutuliškos formos), ‘Golden Ghost’ (gelsvai žalsvos spalvos spygliai)‚ ‘Low Glow’ (žemaūgė)‚ ‘Jane Kluis’ (rutuliškos formos).
Himalajinė pušis (Pinus wallichiana) – natūraliai paplitusi Himalajų kalnuose. Geriausiai auga derlinguose kalnų slėniuose. Penkiaspyglė, gimtinėje užauga net iki 50 m aukščio, Lietuvoje – iki 20 metrų. Mūsų šalyje gana jautrios šalčiui, todėl sodinamos apsaugotose nuo vėjo vietose. Mėgsta derlingą lengvo priemolio dirvą. Dekoratyvios dėl ilgų (15–20 cm) ir sidabriškai melsvų spyglių, kurie antraisiais metais nusvyra.
Japoninė pušis (Pinus thunbergii) – natūraliai auga Japonijos salose ir Pietų Korėjoje. Gali pasiekti iki 40 m aukštį. Dvispyglės, dažnai auginamos botanikos soduose ir parkuose. Geriausiai auga sausose, smėlingose dirvose, mėgsta drėgną orą, todėl gerai auga prie vandens telkinių.
Rekomenduojama auginti veislė: ‘Ogon’ (geltono atspalvio spygliai).
Pav. Juodoji pušis
Juodoji pušis (Pinus nigra)– natūraliai paplitusi pietų Europoje. Tėvynėje gali užaugti iki 20–40 m aukščio. Puošnūs tamsiai žali spygliai. Rūšis atspari šalčiui, užterštam miestų orui, pakenčia sausrą, bet neatspari, jei ilgesnį laiką būna įmirkusios šaknys. Auga vidutiniškai greitai, metinis prieaugis 30–70 cm. Medžio laja kūgiška, rutuliška, vėliau seni medžiai įgauna skėtinę formą. Spygliai standūs, tamsiai žali, 8–15 cm ilgio, kuokšteliuose po du. Kankorėžiai be kotelio, rudos spalvos.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Globosa’ (labai dekoratyvūs spygliai), ‘Green Tower’ (tankios kolonos formos), ‘Nana’ (lėtai auganti), „Goldfingers“ (geltonų atspalvių spygliai)‚ ‘Spielberg’ (skirtingų ilgių spygliai), ‘Maritima’ (užauga iki apie 10 m), ‘Otto’s Compact’ (nykštukinės formos, rutuliška laja)‚ ‘Hornibrookiana’ (lėtai auganti, krūmo formos), ‘Rondello’ (kompaktiška, rutuliška laja)‚ ‘Scholz’ (kolonos formos), ‘Marie Bregeon’ (minkšti šviesiai žali spygliai).
Kablelinė pušis (Pinus uncinata) – natūraliai auga Europoje ir pasiekia 12–20 m aukštį. Spygliai tamsiai žali arba su pilku atspalviu. Visais požymiais panaši į kalninę pušį. Kankorėžiai nesimetriški, 3–6 cm ilgio.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Compacta’ (kupoliška laja), ‘Hnizdo’ (nykštukinė, rutuliškos formos).
Pav. Kalninė pušis ‘Pumilio’
Kalninė pušis (Pinus mugo) – natūraliai paplitusi Europos kalnuose. Visžalis krūmas arba medis – priklauso nuo pasirinktos veislės. Užauga iki 4–6 m aukščio. Spygliai poriniai, 3–7 cm ilgio, spalva gali varijuoti nuo tamsiai žalios iki gelsvos. Kankorėžiai užauga iki 5,5 cm ilgio, simetriškos kūgio formos. Pušis atspari šalčiams. Labai dažnai sodinama privačiuose namuose, turi daug dekoratyvinių formų, tinkamų auginti mažuose soduose.
Pav. Kalninė pušis ‘Ophir’
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Winter Gold’ (geltonspyglė, žemaūgė), ‘Carstens Wintergold’ (kompaktiška, žemaūgė)‚ ‘Dezember Gold’ (netaisyklingos apvalios formos), ‘Ophir’ (geltonspyglė, rutuliškos formos), ‘Columnaris’ (siaura kūgiška laja), ‘Sunshine’ (dvispalviai spygliai)‚ ‘Golden Glow’ (spygliai nusidažo aukso spalva), ‘Carsten’ (nykštukinės formos, keičianti spyglių spalvą)‚ ‘Sherwood Compact’ (tanki pusrutuliška laja).
Pav. Kedrinė pušis
Kedrinė pušis (Pinus cembra) – natūraliai paplitęs Alpių ir Karpatų kalnuose 25–35 m aukščio medis, turintis kiaušinio formos tankią lają. Pumpurai kūgiški, balsvais pakraščiais. Spygliai 5–13 cm ilgio, tamsiai žali, gyvena 3–5 metus. Kankorėžiai užauga iki 4–8 cm ilgio. Dekoratyvus augalas, dažnai auginamas soduose, želdynuose. Kedrinei pušiai reikia derlingo dirvožemio ir gero oro. Sėklos valgomos (kedrų riešutai). Auginama palankiomis sąlygomis derėti pradeda po 20–35 metų.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Compacta Glauca’ (labai lėtai auganti), ‘Nana’ (piramidės formos laja), ‘Glauca’ (ilgi melsvi spygliai).
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – natūraliai auga mūsų klimato sąlygomis, daugiausia paplitusi Eurazijos žemyne. Dideli medžiai užauga iki 30–45 m aukščio. Esant sunkiai ir skurdžiai dirvai, pasiekia tik 3–4 metrus. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau smėlingose ir kalvotose vietovėse geriau. Auginamos parkuose, pakelėse, sodybose ir pajūryje. Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis negu kituose miškuose.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Fastigiata’ (siaura, kolonos formos laja), ‘Watereri’ (plati kūgiška laja, melsvai žali spygliai)‚ ‘Aurea’ (spygliai pagelsta žiemą).
Pav. Šverino pušis
Šverino pušis (Pinus schwerinii) – himalajinės ir veimutinės pušų hibridas. Vizualiai panašios į himalajines pušis, tik spygliai ne tokio ryškaus melsvumo ir šiek tiek trumpesni, mažiau nusvirę. Dažniausiai auginamos dekoratyvinės formos.
Rekomenduojama auginti veislė: ‘Wiethorst’ (labai ilgi sidabriškai žali spygliai).
Veimutinė pušis (Pinus strobus) – natūraliai paplitusi šiaurinėje Amerikos dalyje, kur pasiekia iki 60 m aukštį. Europoje gali užaugti iki 40 metrų. Spygliai žali, 6–10 cm ilgio, kuokšteliuose po penkis. Pilkšvai rudi kankorėžiai būna net 8–20 cm ilgio. Auga įvairiose dirvose, tačiau mėgsta drėgnus priesmėlius ir priemolius.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Himmelblau’ (sidabriškai melsvi spygliai)‚ ‘Blue Shag’ (žemaūgė, pusrutuliška laja), ‘Pendula’(svyrančios šakos).
Jums reikės:
- pušies sodinuko;
- spygliuočių substrato;
- kastuvo;
- sekatoriaus;
- laistytuvo.
