Kada sodinti? Vazonuose (konteineriuose) užaugintus medelius galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o iškastus iš dirvos – rudenį, kai sustoja vegetacija arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis.
Jautresnius šalčiui sodo augalus persikus, abrikosus, trešnes, vyšnias bei slyvas sodinant rudenį patartina gerai pamulčiuoti šaknų plotą.
Vieta ir gruntas: vidutinio sunkumo, derlingas, drėgnokas, humusingas, pH 6,0–6,5 (kaulavaisiams iki 8) rūgštingumo, laidus priemolis. Į duobę rekomenduojama pridėti komposto, kurį reiktų sumaišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu, įmaišyti kompleksinių mineralinių trąšų, tačiau saugoti, kad jos nepatektų ant šaknų.
Sodinimas: turint galimybę rekomenduojama duobę iškasti iš anksto, t.y. rugpjūčio mėn. (jeigu sodiname rudenį) arba prieš šalčius (jeigu sodiname pavasarį). Esant žemai temperatūrai žiemą ir šiltai bei drėgnai -vasarą, ši priemonė pagerina dirvos struktūrą. Nederlingoje žemėje kasama apie 1x1 m dydžio duobė. Derlingoje, humusingoje dirvoje duobės išmatavimai gali būti mažesni: obelims, kriaušėms - 80x60 cm, slyvoms ir vyšnioms - 70x40 cm. Svarbu iškasti pakankamai didelę duobę, kad šaknys laisvai tilptų. Duobėje padaromas kauburėlis, šaknys paskleidžiamos, nukreipiamos žemyn. Jeigu pasodinsite augalus užlenktomis ar susuktomis šaknimis, jie blogai augs, o be to gali net žūti.Visi medeliai sodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo anksčiau arba 2–3 cm giliau. Per giliai pasodinti išleidžia papildomas šaknis, vešliai auga, blogai dera. Kuolus medeliui reikia įstatyti į duobę prieš sodinant, kad vėliau kalant nesužaloti šaknų. Rišama specialiais diržais arba linine virve, susukant ja aštuoniuke prie 2 kuolų.
Priežiūra: pašaknes naudinga mulčiuoti durpėmis, kompostu, pjuvenomis ar smulkintomis žievėmis, apie 5 cm storio. Mulčias neturi liesti kamieno. Pirmaisiais metais po pasodinimo medeliai nuolat laistomi, vėliau - tik labai sausais metais. Laistoma retai (kas 2–3 savaites), bet gausiai. Jeigu dirva prasta, medeliai saikingai patręšiami kompleksinėmis trąšomis jau pirmųjų metų vasaros pradžioje, jeigu derlinga – tik kitų metų pavasarį.
Purškimas ir apsauga: vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, kovo pabaigoje, reikėtų purkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų. Tinkamas laikas, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Pirmas purškimas nuo augalų ligų - anksti pavasarį (kai temperatūra 5-10 laipsnių šilumos), antras- prieš pat pumpurų sprogimą.
Vaismedžius būtina apsaugoti nuo ankstyvos žiemos – pavasario saulės kaitros (gali įtrūkti žievė) jų kamienus padengiant specialia balinimo priemone, taip pat nepamirštant kamienus ir apatines augalo šaknis apsaugoti nuo kiškių.
Genėjimas: pirmaisiais metais yra formuojamas vainikas, o derėjimo metais pašalinamos nulaužtos bei ligotos šakos, seni arba ploni ūgliai, atjauninamas vainikas. Išgenėti prieš žiemą medžiai labai jautrūs žemai temperatūrai, todėl esant žemesnei nei 25 laipsnių šalčio temperatūrai labai nukenčia.
Medžiai, išgenėti vegetacijos metu, vėlyvą pavasarį arba vasarą lėčiauauga nei išgenėti anksti pavasarį, todėl rekomenduojama medžius genėti vėlai pavasarį arba vasarą.
Vilkūglių šalinimas vasaros metu pagerina vaisių kokybę ir laikymąsi, silpnina medžių augimą, mezga daugiau žiedinių pumpurų. Labai ankstyvas vilkūglių pašalinimas ne tik gali paskatinti ūglių augimą, bet turi neigiamos įtakos vaisių, ypač obuolių dydžiui. Vėlavimas taip pat nėra pageidautinas, nes vaisiai būna prastesnės spalvos. Vasarą geriausia genėti 10–14 dienų iki vasarinių veislių obelų, kriaušių ir slyvų derliaus ir 15–20 dienų iki vėlyvųjų veislių derliaus.
