Metų sezoniškumą kūrybiškai galima išnaudoti ir projektuojant želdynus. Sodybose dažnai vyrauja spygliuočiai, o visžaliai lapuočiai lieka nustumti į antrą planą. Tačiau būtent jie šaltuoju metų laiku gali pagyvinti aplinką. Šiuos augalus galima auginti pavieniui, grupėmis, formuoti žemas gyvatvores. Juos komponuoti verta su spygliuočiais. Taip sukuriamas puikus fonas visžaliams lapuočiams, kurių išvaizda kinta visą sezoną. Šių augalų įvairovė nėra didelė, bet keletas įspūdingų egzempliorių tikrai pagyvins aplinką. Verta atminti, kad augalai, nenumetantys lapų, – lepesni žiemą. Kaitindama saulė, kepina jų lapus ir išgarina labai daug drėgmės, o papildomai jos augalas negauna dėl užšalusios dirvos. Apsaugoti juos galima dengiant, gausiai liejant rudenį ar parenkant pavėsingą sodinimo vietą.
Tinkami augalai
Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia) – erikinių šeimos augalas, natūraliai augantis Lietuvos aukštapelkėse. Krūmokšnis yra 15–60 cm aukščio, driekiasi į plotį, bet auga labai lėtai. Lapai odiški, žemyn užsirietusiais kraštais, užauga iki 4,5 cm ilgio ir 1 cm pločio. Lapų viršus tamsiai žalias, o apatinė dalis – melsvai balta. Žydi gegužę–birželį baltai rausvos spalvos varpelio formos žiedais. Subrandina vaisius – penkializdes dėžutes. Geriausiai auga lengvoje ir drėgnoje dirvoje (pH 4,5–5,5), saulėtoje ar pavėsingoje vietoje. Augalai tinkami sodinti grupėmis su rododendrais. Balžuvos atsparios žiemos šalčiams. Verta atminti, kad augalo lapuose ir jaunuose ūgliuose yra toksinių medžiagų.
Bugienis (Ilex) – visžalis krūmas arba medis, labiausiai paplitęs Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje. Natūraliose augavietėse užauga net iki 25 metrų. Lietuvoje auga labai lėtai ir pasiekia iki 2,5 m aukštį. Išsiskiria dekoratyviais lapais – tamsiai žali, odiški, banguoti, stambiai dantytu pakraščiu. Žydi baltais kvapiais žiedais. Vėliau sunokina ryškias raudonas arba geltonas uogas, kurios gali kabėti per visą žiemą. Uogos nevalgomos, tačiau jas galima naudoti kaip floristikos dekorą. Prastai auga visiškoje saulėje, todėl rekomenduojama parinkti pusiau šešėlinę augimo vietą. Geriausiai auga lengvose derlingose dirvose. Augalą galima formuoti. Sausą žiemą gali nudegti lapus, tad vegetacijos metu būtina reguliariai laistyti. Nuo seno bugieniai laikomi Kalėdų simboliu.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Blue Angel’, ‘Blue Girl’.
Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens)– lėtai augantis krūmas, pasiekiantis 1,5 m aukštį ir 1 m plotį. Lapai žalios spalvos, odiški, žvilgantys, pailgo kiaušinio formos, išsidėstę vienas priešais kitą. Augalas pražysta gelsvai baltais neišvaizdžiais žiedais. Žydi kovą–balandį. Gerai auga derlingose vidutinio drėgnumo, kalkingose priemolio dirvose. Buksmedžiai atsparūs užterštam miestų orui. Labiausiai mėgsta saulėtą vietą, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį. Žiemos pabaigoje gali apdegti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl rekomenduojama juos pridengti eglišakėmis. Buksmedžiai – populiariausi krūmai, formuojant žemas gyvatvores. Karpomi labai gerai šakojasi ir suauga į vieną visumą.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Aurea’
Gebenė (Hedera L.) – visžalis lianinis augalas, prisitvirtinantis prie atramų ar kitų paviršių orinėmis šaknimis. Galima auginti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Stiebas gali užaugti iki 20–30 metrų. Lapai lygūs, odiški, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai. Lapų spalva ir dydis gali varijuoti, atsižvelgiant į pasirinktą veislę. Žydi rugsėjį–spalį baltai gelsvais žiedeliais. Gebenės geriausiai auga šiek tiek kalkingoje dirvoje, nors pakenčia ir rūgštesnę augavietę. Lengvai auga purioje, gerai drenuojamoje dirvoje. Dekoratyvios ir vešlios išlieka augdamos daliniame arba visiškame pavėsyje. Atsparios ligoms ir kenkėjams, ištveria užterštą miestų orą. Augalas gali apšalti šaltesnėmis žiemomis. Jo lapuose yra nuodingų medžiagų, todėl nerekomenduojama naudoti medicininiais tikslais.
Rekomenduojamos auginti veislės: kolchidinė gebenė (Hedera colchica)‘Dentata Variegata’, gebenė lipikė (Hedera helix) ‘Woerner’, airinė gebenė (Hedera hibernica) ‘Arbori Compact’.
Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium) – tai raugerškinių šeimos visžalis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio. Lapai odiški, tamsiai žali, dygliuotais pakraščiais. Dekoratyvinės geltonos žiedų kekės žydi balandį–gegužę. Po žydėjimo subrandinamos mėlynos apvalios uogos, naudojamos kulinarijoje ir liaudies medicinoje. Uogų skonis panašus į juodųjų serbentų, tik rūgštesnis ir labiau sutraukiantis. Augalas gerai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvoje. Mahonijas galima sodinti saulėje, tačiau auga ir daliniame pavėsyje. Šaltesnėmis žiemomis gali apšalti, todėl rekomenduojama pridengti eglišakėmis. Atsparios užterštam miestų orui. Galima auginti pavieniui, grupėmis ar naudoti kaip gyvatvorės augalus.
Fortūno ožekšnis (Euonymus fortunei Hand.-Mazz) – visžalis puskrūmis besidriekiančiomis šakomis, užaugantis iki 1 m aukščio. Gali augti kaip vijoklis ant atramų arba šliaužti kaip kiliminis augalas. Lapeliai smulkūs, elipsės formos, gali būti margi arba vienspalviai. Žiemą lapeliai įgauna violetinį atspalvį, o pavasarį vėl nusidažo įprasta spalva. Gerai auga vidutinio derlingumo drėgnokoje lengvo priemolio dirvoje, saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Toleruoja užterštą miestų orą. Augalas atsparus žiemos šalčiams. Jo nepuola ligos ir kenkėjai. Galima formuoti ir karpyti.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Emerald Gaiety’, ‘Emerald Gold’, ‘Sunspot’, ‘Harlequin’, ‘Michaela’.
Mietveinė (Pachysandra) – buksmedinių šeimos visžalis augalas. Tai besidriekiantis puskrūmis, užaugantis iki 20 cm aukščio. Užaugina kiaušinio formos blizgančius žalius lapus, susitelkusius viršūnėse. Geriausiai auga derlingose vidutinio drėgnumo dirvose. Tinkamiausia vieta – visiškas arba dalinis pavėsis. Pasodinus saulėtoje vietoje, augalo lapai gelsta ir praranda dekoratyvumą. Balandį–gegužę pražysta baltais kvapiais žiedais. Auga lėtai, todėl vienoje sodo vietoje gali augti apie dešimt metų.
Japoninis bereinutis (Pieris japonica) – tankus visžalis krūmas, galintis užaugti iki 1,5 m aukščio. Balandį–gegužę gausiai žydi baltais žiedeliais. Itin dekoratyviai atrodo įvairiaspalviai lapai, kintantys pagal sezoną. Geriausiai auga vidutinio derlingumo lengvose, puriose dirvose. Svarbu šiuos augalus reguliariai laistyti. Dekoratyvumo nepraranda ir puikiai veši augdami visiškame arba daliniame pavėsyje. Augalai sodinami grupėmis priešais spygliuočius, rododendrus ar kitus dekoratyvius augalus.
Rododendras (Rhododendron)– ilgaamžis visžalis krūmas, augantis lėtai. Pasiekia 2–3 m aukštį. Žydi dideliais įvairiaspalviais žiedais. Lapai dideli, stori, odiški, tamsiai žalios spalvos. Geriausiai auga rūgštesnėje dirvoje (pH 4,5-6). Pasodinus į lengvą, orui ir vandeniui laidžią dirvą, rododendras lengvai įsišaknys ir augs. Šie augalai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl svarbu parinkti tinkamą sodo pusę (tinka šiaurinė, vakarinė arba rytinė). Jaunus rododendrus prieš prasidedant žiemai rekomenduojama mulčiuoti ir uždengti. Tam galima naudoti eglišakes arba agrotekstilę.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Calsap’, ‘Alfred’, ‘Hagga’, ‘Helsinki University’, ‘April Snow’, ‘Azuro’, ‘Royal Butterfly’, ‘Caroline Allbrook’, ‘Cheer’, ‘Libretto’, ‘Astrid’, ‘Goldflimmer’.
Japoninė azalija (Azalea japonica) – visžalis arba pusiau visžalis krūmas, labai panašus į rododendrą. Lietuvoje gali užaugti iki 2 m aukščio. Žydi dideliais įvairiaspalviais žiedais. Lapai tamsiai žali, blizgūs, mažesni nei rododendrų. Azalijos mėgsta rūgščią, humusingą, vidutinio drėgnumo dirvą. Jaunas azalijas prieš prasidedant žiemai rekomenduojama mulčiuoti ir uždengti. Tam galima naudoti eglišakes arba agrotekstilę.
Rekomenduojamos auginti veislės: ‘Maruschka’, ‘Schneeperle’, ‘Babushka’.
Spanguolė (Oxycoccus) – erikinių šeimos visžalis augalas. Besidriekiančios spanguolės gali uždengti žemę. Lapeliai žali, smulkūs, ovalūs, trumpakočiai. Gegužę pražysta mažais rausvais žiedeliais. Rugsėjo pabaigoje subrandina vaisius – apvalias raudonas uogas. Uogos vartojamos šviežios, virtos arba džiovintos. Natūraliai auga aukštapelkių dirvoje, tad joms auginti reikia lengvų ir purių durpių (pH 3,8–5). Spanguolių sodinukai neištveria įmirkusios dirvos, todėl svarbu parinkti vietą, kurioje nestovi susikaupęs vanduo. Gerai auga saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose.
Šliaužiančioji žiemė (Vinca) – visžalis šliaužiantis augalas, užaugantis iki 20 cm aukščio. Lapai žali, odiški, pavieniai, smailėjantys. Mėlyni žiedai pavieniui išauga lapų pažastyse. Žydi gegužę–birželį. Augalui nereikia ypatingos dirvos. Auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo žemėje, saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Pritaikomas įvairiuose želdynuose, sodinamas grupėmis ir pavieniui. Rekomenduojama sodinti po aukštais medžiais, nes žiemės tankiai suauga ir sudaro vientisą kilimą.
Raudonvaisė dyglainė (Pyracantha coccinea) – visžalis krūmas, galintis užaugti iki 6 metrų. Birželį pražysta baltais žiedynais. Vėliau subrandina raudonas arba oranžines uogas. Lapai nedideli, pailgi, žalios spalvos. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo kalkingose dirvose. Dyglainės atsparios užterštam miestų orui. Labai šaltomis žiemomis gali apšalti, geriau žiemoja Klaipėdos rajone.
Damerio kaulenis (Cotoneaster dammeri)– lėtai augantis, žemas – 15 cm aukščio ir 1,2 m pločio pusiau visžalis puskrūmis. Lapeliai smulkūs, ilgi, tamsiai žali, blizgūs. Rudenį lapai keičia spalvą – nusimargina oranžiniais ir geltonais atspalviais. Birželį žydi smulkiais baltais žiedeliais. Subrandina mažas raudonas uogas. Geriausiai auga saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Sodinami į vidutinio derlingumo ir drėgnumo kalkingą dirvožemį. Gali augti esant užterštam miestų orui.
Lauravyšnė (Laurocerasus) – tankus visžalis krūmas, Lietuvoje užaugantis iki 1,5 m aukščio. Gegužę pražysta smulkiais baltais žiedais, susitelkusiais į vertikalius žiedynus. Lapai blizgūs, tamsiai žali, ovalios, smailėjančios formos. Sodindami parinkite šiltą, saulėtą, nuo skersvėjų apsaugotą vietą. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvoje. Mūsų klimato sąlygomis dažnai apšąla, todėl rekomenduojama pridengti. Pastebėta, kad geriau žiemoja Klaipėdos rajone.
