Kodėl svarbu laikytis šėrimo normų ir ugdyti fizinį aktyvumą?
Naminių gyvūnų nutukimas jau tapo sveikatos problema No1 augintinių tarpe. Kad problema išties didelė nuolat šneka ir veterinarai: šunų ir kačių nutukimo lygis pasiekė pandemijos mastą ir yra panašus į žmonių nutukimo lygį: maždaug 30–40 % šunų ir kačių turi antsvorio arba yra nutukę. JAV šie skaičiai dar didesni. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, dauguma JAV augintinių – apie 56 % šunų ir 60 % kačių – priskiriami turintiems antsvoriui arba nutukusiems.
Reikia suprasti, kad nutukimas yra liga, todėl labai svarbu neignoruoti antsvorio problemos bei nepalikti klausimo savieigai. Ne tik pats nutukimas yra liga. Jis siejamas ir su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip osteoartritas, inkstų ligos, odos ligos, atsparumą insulinui ir neoplaziją šunims, o kačių nutukimas yra susijęs su dermatologinėmis problemomis, cukriniu diabetu, neoplazija ir šlapimo akmenlige.
Kas dažniausiai sukelia nutukimą?
Nutukimą gali sąlygoti įvairios ligos, todėl visada rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją, tačiau dažniausia priežastis yra per gausus valgymas ir nepakankamas fizinis aktyvumas.
Kaip žinoti maitinimo normas?
Ant kiekvienos gyvūnų maisto pakuotės yra nurodomos normos. Žinodami augintinio svorį, nesunkiai rasite, kokia yra jūsų augintinio paros norma. Svarbu pabrėžti, kad normos yra bendro pobūdžio rekomendacijos, todėl būtina stebėti gyvūno svorį ir atitinkamai mažinti ar didinti duodamo maisto kiekį. Paprastai ant pakuotės nurodomi kiekiai yra padidinti, todėl neverta nerimauti, kad duosite nepakankamai maisto.
Kaip žinoti ar jūsų augintinis turi antsvorio?
Pats paprasčiausias kūno būklės įvertinimo testas namuose: lengvai pirštais perbrauktite per gyvūnų šonus. Spausti nereikia.
- Jei jaučiate šonkaulius ir galite juos suskaičiuoti po plonu riebalų sluoksniu, jūsų augintinis yra normalaus svorio.
- Jeigu šonkauliai jaučiasi stipriai, ar net matosi, jūsų augintinio svoris gali būti per mažas.
- Jei šonkaulių nesijaučia, augintinis turi antsvorio.
Ką daryti, jei augintinis jau turi antsvorio?
- Jei augintinis turi antsvorio, šėrimo kiekį rekomenduojama sumažinti bent trečdaliu (kai kuriais atvejais galima mažinti iki pusės), kad nukristų svoris. Šis normų ir svorio mažinimas turėtų vykti palaipsniui per kelis mėnesius. Jūsų augintinio antsvoris neatsirado per naktį, todėl pirmenybė teikiama lėtam, atsakingam ir nuosekliam mitybos keitimui, o ne skubiai.
- Rinkitės tik kokybišką maistą, skirtą mažiau aktyviems augintiniams, “light” arba “weight loss” pašarus, specialią veterinarinę dietą, kurią rekomendavo veterinarijos gydytojas, pašarus senjorams, jei gyvūnas vyresnio amžiaus. Esant galimybei rinkitės RAW arba BARF mitybą. Kokybiškas maistas užtikrina, kad jūsų augintinis gaus visas reikalingas, tinkmai subalansuotas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus. Todėl svarbiausių dalykų jam tikrai nepritrūks.
- Nebijokite, kad jūsų augintinis badaus ar pabus kiek alkanas. Alkis buvo nuolatinis palydovas šių gyvūnų evoliucijos eigoje. Mitybos forma su ilgokomis pertraukomis be maisto yra natūrali plėšrūnams.
- Įsigykite lėto valgymo dubenėlį. Lėtai valgant atsiranda sotumo pojūtis.
- Užtikrikite, kad gyvūnas nuolatos turėtų priėjimą prie švaraus geriamo vandens.
- Atsisakykite bereikalingų užkandžių ar kąsniukų nuo stalo. Jei būtinai norite duoti skanėstų, duokite specialiai augintiniams skirtus skanėstus. Jie yra tinkamai subalansuoti gyvūnams, be to, juose nėra nereikalingų ar kenksmingų ingredientų.
- Prisiminkite, kad duodant papildomo maisto, reikia atitinkamai mažinti pagrindinio maisto normą.
- Prisiminkite, kad jūsų veterinarijos gydytojas gali pakonsultuoti mitybos klausimais bei sudaryti individualų šėrimo planą, pagrįstą individualiais jūsų augintinio poreikiais.
- Jei augintinis pripratęs nuolat prašyti maisto ir jo gauti, šis įpotis pats savaime nedings, tačiau dėl to nerimauti neverta. Tiesiog nukreipkite augintinio dėmesį kokia nors jį įtraukiančia fizine veikla.
- Mažinant svorį, ypatingą dėmesį reikia skirti fizinio aktyvumo didinimui. Labai svarbu, kad aktyvumas būtų didinamas palaipsniui ir būtų suderintas su gyvūno sveikatos būkle. Labai mažo fizinio aktyvumo augintiniams, turintiems daug antsvorio, vyresniems gyvūnams, gyvūnams, turintiems kitų sveikatos problemų, aktyvumas turi būti didinamas ypač atsargiai, kad būtų išvengta traumų ir kitų sveikatos pakenkimų. Geriausia fizinė veikla su šunimi - pasivaikščiojimai bent po pusę valandos per dieną sportiniu žingsniu, žaidimai gryname ore. Jei toks aktyvumas per sudėtingas augintiniui, laiką ir greitį didinkite palaisniui. Pasivaikščiojimai bei žaidimai ne tik naudingi sveikatai, jie stiprina žmogaus ir gyvūno ryšį, mažina streso lygį bei nuobodulį. Jei jūsų augintinis dažnai leidžia laiką vienas namuose, rekomenduojama įsigyti ir interaktyvių žaidimų. Katėms geriausia fizinio aktyvumo forma - medžioklės imitavimas. Puikiai tinka įvairios meškerės, pelės, žaislai su katžole ar matatabi. Svarbu, kad tai būtų veikla kartu. Žaidimo laikas ir greitis turi būtų individualiai pritaikytas prie augintinio sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo.
Raktas į sėkmę sveikatos pokyčiuose: pradėkite nuo mažiau, didinkite palaipsniui, stebėkite kaip augintinis reaguoja į mitybos pakeitimą, krūvio didinimą. Jei pokyčiai per dideli, aktyvumas per didelis, jis gali kelti bereikalingą stresą, pakenkti fiziškai. Kuriam laikui sumažinkite, darykite ilgesnes pertraukas. Ir atvirkščiai. Jei augintinis puikiai toleruoja pokyčius, galite maisto normą sumažinti greičiau, fizinį krūvį padidinti daugiau. Svarbu išmokti patiems sekti augintinio būklę, atpažinti streso ir kitus simptomus, skaityti neverbalinę kalbą ir ženklus, reguliuoti mitybą ir veiklas atitinkamai.
