Dekoratyviosios vejos įrengiamos priešais gyvenamųjų namų fasadą, reprezentacinėse miestų aikštėse ir skveruose. Tokių mišinių priežiūra intensyvi, būtinas reguliarus pjovimas, tręšimas, laistymas. Dekoratyviosios vejos išsiskiria žolyno tankumu, vienodumu, aukščiu ir dekoratyvumu. Šių vejų žolynas turi būti saikingai mindomas, joms prižiūrėti reikia daug žinių ir skirti daug laiko. Dekoratyviosios vejos pagal estetiškumą dar gali būti skirstomos į parterių, paprastas arba universalias, sodų, parkų arba pievines vejas.
Parterių vejos – pačios kokybiškiausios. Šios vejos – gėlynų, želdinių fonas, jos įrengiamos priešais namų fasadą, gražiausiuose parkuose ir skveruose, aikštėse. Parterių vejoms skirti mišiniai gali būti naudojami stogams želdinti.
Parterių vejos žolynas ypač dekoratyvus, jį sudaro tik varpinės žolės. Ne varpinės žolės, arba dobilai, tokiuose mišiniuose prilygsta piktžolėms. Šio tipo vejoms reikia daug dėmesio, daug žinių, kvalifikacijos ir lėšų. Jos ne tik gražiausios, bet ir brangiausios. Tai intensyviausiai prižiūrimos ir kruopščiai įrengtos vejos.
* 3–4 metų senumo veją paskutinį kartą nupjovus rudenį nupurkšti fungicidais, nes tai padės užkirsti kelią grybinėms ligoms pavasarį. Ligos plinta rūgščiuose dirvožemiuose. Jei dirvožemio rūgštingumas (pH) didenis nei 7,2, būtina naudoti kalkes (50–70 g/m2), veją tręšti superfosfatu arba kalio sulfatu (20 g/m2).
Dažniausios ligų priežastys: per daug azoto trąšų; kalio, geležies ir magnio trūkumas; suplūkta arba oksiduota dirva; šiltas ir drėgnas oras.
Geriausiai dekoratyviosioms vejoms įrengti rinktis šiuos mišinius: „Golfmaster“, „Shademaster“, „Sportmaster“, „Shadow“, „Liliput“.
