INKILAS SPRAGTUKAS

Mėlynajai, kuoduotajai ir pilkojai zylėms. Pakabinami ant vielinės kilputės. Ypač patogu tvirtinti prie medinių ar mūrinių sienų, pastatų vidiniuose kampuose. Rankų darbo!

Matmenysi: 25x18x16 cm
Angos dydis: 28 mm
Svoris: 1,5 kg

Geras inkilas yra tas, kuriame paukščiai išperi sveiką ir gausią jauniklių vadą. Jis turi būti saugus, apsaugoti nuo plėšrūnų ir išlikti toks, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Uoksiniai inkilai (gaminami iš medžio kamieno, išgęžiant jame ertmę) natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Jie pagaminti nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Šių inkilų storos ir vientisos sienelės gerai sulaiko šilumą. Kaip išsirinkti inkilą?
Rinkitės uoksinius arba sausų ir neobliuotų lentų inkilus. Kai ateina laikas ir paukščių jaunikliai jau yra pasirengę palikti inkilą, obliuotos lentos paukšteliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl silpnesniems paukštukams palikti inkilą yra sunkiau.

Geriausia, jei yra pritvirtintas vielos kablys, kad inkilą galima būtų pakabinti ant šakos, ir, prireikus, patogiai nukelti.

Gamtininkai nerekomenduoja lakuoti ar dažyti inkilų, nes paukščiams geriausiai tinka natūralių medžiagų inkilus.

Neretai matome prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti. Paukščiams ši kartelė nereikalinga, todėl gaminant inkilą pagaliukų prie landos kalti nebūtina. Ji tik gali padėti plėšrūnams – kiaunėms ar katėms – pasiekti inkilą.

Siūloma inkilus kabinti gerai matomoje vietoje ant tvirtos šakos, kad paukščiams būtų geras priskridimas į inkilą.

Vien pakabinti inkilą neužtenka. Reikia nepamiršti ir jo priežiūros. Kiekvienais metais rudenį ar žiemą inkilą reikia iš naujo išvalyti, kad jame neliktų lizdinės medžiagos, kurioje kaupiasi drėgmė ar parazitai.

Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-5 metrų aukštyje. Varnėnams – 4-7 metrų aukštyje. Plėšrūnams sunkiau pasiekti inkilą, pakabintą ant pavienio medžio ar stulpo.

Jeigu paukšteliai iškeltame inkile neapsigyveno, priežasčių reikėtų ieškoti kaimynystėje – ar šalia nėra kitų inkilų su tos pačios rūšies paukščiais, kurie didina konkurenciją ieškant maisto. Miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40-50 m atstumu vienas nuo kito. Be to, inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų.

Skirtingoms paukščių rūšims keliami ir skirtingo dydžio inkilai. Renkantis inkilą reikia vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo. Daugiausiai inkilų keliama zylėms, varnėnams, kurie puikiai padeda susidoroti su kenkėjais soduose ir daržuose. Vis labiau populiarėja inkilų kėlimas ir tokiems paukščiams kaip pelėdos, meletos, žalvarniai, klykuolės, dančiasnapiais. Galite iškelti inkilus ir šikšnosparniams. Reikia nepamiršti, kad kiekvienam iš jų gaminami skirtingi inkilai, turi būti parenkamas tinkamas biotopas ir kėlimo aukštis.

Jei nespėjote inkilų iškelti pavasarį, galite kabinti juos ir kitu metu, nes tuo metu kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja. Tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos – todėl iškelti inkilai yra naudingi visai miško ekosistemai.