Kada sėti? III–IV mėn.
Kada sodinti į dirvą? V–VI mėn.
Kada nuimti derlių? VIII–IX mėn.
Arbūzai – vienmetės, saldaus, gaivaus skonio ir malonaus aromato šilumamėgės daržovės. Jų vaisius labiausiai vertinamas dėl minkštime esančio natūralaus antioksidanto likopeno, skatinančio ląstelių atsinaujinimą ir stiprinančio imuninę sistemą.
Šių augalų žievė gali būti ne tik įprasta žalia su tamsesniais dryželiais (‘Sugar Baby’, ‘Granate’ – besėkliai, ‘Red Star H’), bet ir geltoni (‘Złoto Wolicy H’). Taip pat gali skirtis ir minkštimo spalva – ji gali būti ir geltona (‘Janosik’).
Arbūzų sėklas rekomenduojama sėti po vieną į daiginimo puodelį. Optimali augimo temperatūra dieną +22–28 °C, o naktį +18–22 °C. Kai temperatūra žemesnė nei +15 °C, sėklos ilgai nedygsta, gali supūti dirvoje. Į nuolatinę augimo vietą daigai perkeliami, kai augalas užaugina 4–5 tikruosius lapelius – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, jau praėjus šalnų pavojui. Augalai turi silpną šaknų sistemą. Iškaskite daigui nemažą duobutę, pagerinkite dirvožemį kompostu. Daigus reikia sodinti 100 x 50–70 cm atstumu. Jeigu oro sąlygos nėra palankios, pasodintus arbūzų daigus pirmąsias dvi savaites verta pridengti daržo plėvele.
Augalams vystantis ir formuojantis vaisiams, laistoma gausiai, bet nedažnai – geriausia du kartus per savaitę. Arbūzų šaknys jautrios oro trūkumui, todėl po stipresnio lietaus ar laistymo, kol virkščios dar neuždengusios dirvos paviršiaus, purenama. Vaisiai sunoksta ne vienu metu. Anksčiausiai sunoksta vaisiai, esantys pagrindinio stiebo apatinėje dalyje. Ant vieno augalo leidžiama augti 3–5 arbūzams – tuomet jie užauga didesni.
Arbūzai yra labai jautrūs dažnai jau rugsėjo antroje pusėje pasitaikančioms šalnoms. Vaisiai nuskinami iki šalnų ir baigiami nokinti gerai vėdinamoje, šaltoje patalpoje.
Specialistai pataria
Arbūzų virkščios neturi pridėtinių šaknų, o augalų šaknys silpnos, todėl arbūzai prisitaikę drėgmę sugerti lapais. Būtina atsargiai ravėti, negalima virkščių kilnoti, nes arbūzai pradės džiūti.
Arbūzai auginami saulėtoje vietoje, kur nėra pavėsio, lengvoje, vandeniui laidžioje dirvoje, bet durpingas dirvožemis taip pat netinka, nes arbūzus apninka ligos. Kadangi augdami iš dirvos pasiima nemažai maisto medžiagų, kiekvienais metais keiskite auginimo vietą.
Jei dirva ilgai būna drėgna, būtina po vaisiais padėti medines lenteles, kad jie nepradėtų pūti.
Ar vaisiai jau sunoko?
Pirmiausia, patariama pasižiūrėti, ar vaisiaus ūselis yra rudos spalvos ir ar vaisiaus spalva – matinė. Jei visi požymiai yra, tada reikėtų padaužyti arbūzą. Jei garsas yra „aštrus“ – tada jis dar neprinokęs, bet jei daužymo garsas yra silpnas - laikas valgyti.
