Daržovės ir prieskoniniai augalai

  • Metai iš metų auginant tas pačias daržoves toje pačioje vietoje nualinama dirva. Tokiais atvejais gali padėti sėjomaina. Kas yra sėjomaina? Tai iš esmės yra auginamų kultūrų kaitaliojimas. Kad ir kokį sėjomainos planą pasirinksite, būtinai pasižymėkite. Jei kitais metais dar prisiminsite, kur sėjote morkas, tai dar po metų pamiršite.

  • Melionai – sultingi ir saldūs kaip medus, kilę iš Vidurinės ir Mažosios Azijos, tačiau auga ir Lietuvoje. Vaisiai – ovalios ar apvalios formos.  Melionams auginti parenkama saulėta ir apsaugota nuo stiprių vėjų auginimo vieta.  

  • Kukurūzai – šilumamėgiai augalai. Daigai išaugina stiprias, gilyn įsiskverbiančias šaknis, o derlius subręsta per 60–100 dienų. Kukurūzai palyginti gerai ištveria sausrą. 

  • Manoma, kad rūgštynės – vienos seniausių daržovių, naudotų maistui gaminti. Tai daugiametis pavasario žalumynas, vienas pirmųjų pasirodantis daržo lysvėse. Kultūrinės rūgštynės skirstomos pagal formą: stambialapės – plačiais, šviesiai žaliais, rūgštokais lapais, ir špinatinės.

  • Špinatai stiprina regėjimą ir nervų sistemą, yra lengvai virškinami, todėl prancūzai juos praminė „organizmo šluota“. Taigi šioms iš Persijos kilusioms daržovėms tikrai vertėtų rasti laisvą lysvę šiltnamyje arba darže.  

  • Moliūgai – vienmetės daržovės, kilusios iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Visos augalo dalys yra vertingos ir maistingos. Moliūgų minkštime gausu ląstelienos ir aminorūgščių.

  • Agurkai viena labiausiai mėgstamų daržovių.  Agurkus galima vartoti tiek šviežius, tiek marinuotus, konservuotus ar raugintus, jų sultis tinka maišyti su bet kuriomis kitomis daržovėmis arba kefyru.

  • Mėta – daugiametis notrelinių šeimos žolinis augalas. Kadangi turi raminamąjį ir slopinamąjį poveikį, dažniausiai naudojamas kaip vaistinis arba aromatinis. Tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į išskirtines morfologines mėtų ypatybes ir galimybę jas pritaikyti aplinkos želdynuose.

  • Morkos pagal vegetacijos trukmę skirstomos į: ankstyvas, vidutiniškai ankstyvas, vidutiniškai vėlyvas ir vėlyvas. Sėjos laikas priklauso nuo to, kokiam tikslui jos auginamos ir kokia pasirinkta veislė. Morkų sėklos smulkios ir dygsta lėtai. Joms auginti parenkama lengva ar vidutinio sunkumo dirva.   

  • Pastarnokai, kaip ir petražolės, – salierinių šeimos augalas. Jie vertinami kaip dietinė daržovė, todėl tiems, kas negali valgyti bulvių, ši daržovė yra puikus jų pakaitas. Įdomu tai, kad pastarnokų šakniavaisiai, palyginti su morkomis, turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. 

  • Pupos ir pupelės yra ankštinės daržovės, kurias mėgsta ir dietologai. Tad apie šių daržovių auginimą reikėtų pagalvoti norintiesiems numesti svorio. Pupas rekomenduojama sėti anksčiau nei pupeles. Tai galite daryti ir balandžio pradžioje, nes jų daigai pakenčia šaltį.

  • Brokoliai – tai dietinės, lengvai virškinamos daržovės. Maistinėmis ypatybėmis jos lenkia net žiedinius kopūstus, o jauni lapai nenusileidžia špinatams ir lapiniams kopūstams. Lietuvoje dažniausiai auginami ankstyvieji ir vidutiniškai ankstyvi brokoliai.