Kiekvienam daržininkui ir bulvių augintojui rūpi sulaukti kokybiško ir gausaus derliaus. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą veislę ir kokybišką sertifikuotą bulvių sėklą. Be to, pravartu žinoti ir kelis faktus apie sėklines bulves.
Kategorijos – sėklinių bulvių kokybinės grupės, nustatomos pagal sėklos dauginimo tvarką ir kokybinius rodiklius. Populiariausia vadinamoji „pirmo atsėlio“ sertifikuota kategorija A. „Antro atsėlio“ sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš „pirmo atsėlio“ ir yra paskutinės sėklinių bulvių kategorijos B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas – šviesiai mėlyna etiketė. Jį kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus, išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba tuo metu, kai sertifikuoja siuntą.
Sertifikavimas – augalų rūšies ir veislės identifikavimas, auginimo reikalavimų patikrinimas vegetacijos metu, sėklinių bulvių kokybės ištyrimas, fitosanitarinių reikalavimų, sandėliavimo reikalavimų vykdymas bei paruoštos sėklos pakuočių ženklinimas.
Frakcija – arba sėklos dydis. Visos sėklinių bulvių veislės fasuojamos pagal vieną pagrindinę ir standartinę frakciją – 35–55 mm. Sodinant smulkesnę sėklą, bulvių derlingumas mažėja. Didesnioji frakcija (55–60 mm) yra stambi frakcija ir tiekiama, kai trūksta pagrindinės sėklinių bulvių frakcijos. Sėklinės bulvės paruošiamos ir fasuojamos mechanizuotai, todėl iki 3 % gumbų gali neatitikti šių dydžių. Standartinės frakcijos sėklinių bulvių sodinimo norma – apie 25 kg vienam arui, stambios frakcijos – apie 45 kg vienam arui. Sėklinių bulvių pjaustyti nerekomenduojame.
Bulvių sėklos atnaujinimas – jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame kasmet atsinaujinti bulvių sėklą. Jokiu būdu nesodinkite atnaujintos sėklos kartu su nepatikrinta, galimai užkrėsta įvairiomis ligomis ūkine bulvių sėkla. Užtenka vieną kartą pasodinti nekokybiškas bulves, kad po metų užaugintas derlius, naudojamas sėklai, būtų nekokybiškas, o dar po metų ar kitų gerokai suprastėtų ir pats derlius.
Bulvių krakmolingumas ir sausos medžiagos - Bulvių cheminė sudėtis ir maistinė vertė labai priklauso nuo veislės ir gumbų amžiaus. Naujos kartos bulvių veislėse gausu drėgmės ir vitaminų, tačiau juose yra palyginti mažai krakmolo (arba sausųjų medžiagų). Visiškai subrendusiuose gumbavaisiuose yra daugiau krakmolo, vitaminų ir mikroelementų. Krakmolingos bulvės yra laikomos tomis, kuriose yra didžiausias krakmolo kiekis -daugiau nei 15%; arba sausųjų medžiagų kiekis - daugiau nei 22%. Bulvės optimaliomis sąlygomis, priklausomai nuo veislės, gumbuose sukaupia 16–26 proc. sausųjų medžiagų, kurių 70% sudaro krakmolas. Jei bulvių brendimo ir kasimo metu labai drėgna, žemė šlapia, tai ir krakmolingosios bulvės krakmolo sukaupia mažiau negu normalaus drėgnumo metais. Paprastai labai ankstyvų ir ankstyvųjų veislių bulvėse krakmolo susikaupia mažiau, negu vėlyvesnės brandos veislėse.
