Rūgštynių sėja ir auginimas

Manoma, kad rūgštynės – vienos seniausių daržovių, naudotų maistui gaminti. Tai daugiametis pavasario žalumynas, vienas pirmųjų pasirodantis daržo lysvėse. Šviežiuose ir sultinguose rūgštynių lapuose gausu C, K, E ir B grupės vitaminų, taip pat biotino, beta karoteno, eterinių aliejų, taninų, oksalo ir kitų rūgščių. Be to, rūgštynėse yra tokių mineralų kaip magnis, kalcis, fosforas, geležis. Jos nuo seno naudojamos ir dėl gydomojo poveikio, pavyzdžiui, gebėjimo gerinti virškinimą, ir kt.

Kultūrinės rūgštynės skirstomos pagal formą: stambialapės – plačiais, šviesiai žaliais, rūgštokais lapais, ir špinatinės – labai derlingos, stambiais iki 50 cm ilgio lapais, kurie gali būti šiek tiek rūgštoki arba visai nerūgštūs.

Kada sėti lauke? IV, VII–VIII, XI mėnesiais.

Kada derlius? VI–VII mėn. (priklauso nuo sėjos).

Sodinimo atstumas: 8 x 20 cm

Rekomenduojamos auginti veislės: rausvosios rūgštynės ‘Blood-Veined’, valgomosios rūgštynės ‘Lyonski’.

Auginimo vieta. Ideali vieta rūgštynėms auginti – pusiau pavėsis. Rūgštynės mėgsta silpnai rūgščią, gerai įdirbtą, humusingą lengvo priemolio dirvą. Joms reikia nuolatinės drėgmės – kai jos trūksta, augalai nustoja augę. Tačiau ir įmirkusių dirvų rūgštynės nemėgsta. Didžiausio ir kokybiškiausio derliaus sulaukiama pirmaisiais ir antraisiais auginimo metais. Toje pačioje vietoje gali augti 3-4 metus.

Sėklos sėjamos į 1,5–2 cm gylį ir pradeda dygti 2-3 °C temperatūroje. Jeigu sėklos sėjamos anksti pavasarį, jau vasaros pabaigoje galima mėgautis derliumi. Pasėję rugpjūtį – derliaus sulauksime tik kitų metų pavasarį.

Priežiūra. Vegetacijos laikotarpiu purenami tarpueiliai ir naikinamos piktžolės, papildomai tręšiama ir laistoma. Pavasarį rekomenduojama tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Rudenį nuėmus derlių tręšiama fosforo ir kaliu papildytomis trąšomis. Gerai žiemoja be apdangalų.

Derlius renkamas, kai 5-6 rūgštynių lapai užauga iki normalaus dydžio. Lapus galima pjauti 4-5 kartus per augimo sezoną kas 15-20 dienų. Maistui vartojami jauni lapai, kuriuose pavasarį gausu citrinų ir obuolių rūgščių. Vėliau jie perauga, tampa kietoki, suprastėja jų skoninės ypatybės, sukaupia daug oksalo rūgšties, kurios perteklius nenaudingas žmogaus organizmui, todėl lapus patariama skinti iki liepos mėnesio. Taip pat svarbu nuskintą rūgštynių derlių kuo greičiau realizuoti ar suvartoti, nes jis labai trumpai išlaiko gerą kokybę.

Iš lapų dažniausiai gaminamos salotos, įvairios sriubos, jie gali būti naudojami nesaldžių pyragų ar koldūnų įdarui. Rūgštynes galima šaldyti ir konservuoti.