Mėta – daugiametis notrelinių šeimos žolinis augalas. Kadangi turi raminamąjį ir slopinamąjį poveikį, dažniausiai naudojamas kaip vaistinis arba aromatinis. Tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į išskirtines morfologines mėtų ypatybes ir galimybę jas pritaikyti aplinkos želdynuose. Nors Lietuvoje natūraliai auga nedaug šių augalų rūšių, tačiau pasaulyje selekcininkai išveda jų vis naujų, tinkamų augti ir Lietuvos klimato sąlygomis.
Mėtų rūšys
- Pipirmėtė – populiariausia ir vertingiausia rūšis, išsiskirianti stipriu šaldomuoju aromatu. Žiedų spalva violetinė, lapai tamsiai žali su melsvu atspalviu.
- Šaltmėtė – nuo seno auginama darželiuose kaip prieskoninis ir dekoratyvinis augalas. Turi aromatinių, vaistinių ypatybių. Žiedai violetiniai, lapai žali.
- Obuolinė – išsiskiria skoniu, panašiu į obuolių. Žiedai violetiniai, lapai dideli, šviesiai žali.
- Ananasinė – vertinama dėl neįprasto ananasų skonio ir kvapo. Žiedai violetiniai, lapai žali su gelsvomis dėmelėmis. Tinka dekoratyvinėms zonoms.
- Šokoladinė – kvepia šokoladu, susimaišiusiu su mėtomis. Žiedai violetinės spalvos, lapai tamsiai žali su rausvomis gyslomis. Tinka auginti dekoratyvinėse zonose.
- Bergamotinė – išsiskiria skleidžiamu citrusinių vaisių kvapu. Ši mėta vertinama dėl tinkamumo maistui. Žiedai šviesiai violetiniai, lapai sodriai žali. Taip pat galima pritaikyti dekoratyvinėse zonose.
- Levandinė – pagrindinis išskirtinumas – subtilus levandų kvapas. Žiedai melsvai violetiniai, lapai tamsiai žali. Tinkamos lysvaitėms įrėminti, maistui gaminti.
- Imbierinė – marga lapija puikiai kontrastuoja su tamsiai raudonais stiebais. Puikiai tinka salotoms bei desertams paįvairinti.
Kada sodinti? Gegužės pirmoje pusėje. Augalus, auginamus vazonėliuose, galima sodinti visą sezoną.
Kada derės? Liepą–rugpjūtį
Sodinimas. Mėtoms nereikia ypatingų augimo sąlygų. Geriausiai auga neutralioje drėgnoje dirvoje. Dirva turi būti lengva ir puri, kad šaknys gerai vystytųsi. Šiuos augalus taip pat galima auginti ir vazone, tačiau labai svarbu nuolat palaikyti drėgmę.
Priežiūra. Prigijus mėtų daigams, patariama pradėti tręšti organinėmis trąšomis. Būtina nuolatos ravėti tarpueilius ir purenti žemę. Geriausias metas rinkti mėtas ir nupjauti lapus – prieš jų žydėjimą, liepą–rugpjūtį. Verta atminti, kad augalams antrieji augimo metai būna derlingiausi, o trečiais metais derlius mažėja. Mėtų derlius laikomas sausoje, vėsioje, tamsioje patalpoje. Jei augalai auginami atviroje dirvoje, artėjant rudeniui ir žiemai, patariama juos pridengti eglišakėmis, nors paprastai išgyvena ir nepridengtos.
