Dažniausios problemos auginant kambarinius augalus

Kenkėjai

Amarai – labai gležni, smulkūs (0,5–2 mm), minkštakūniai, dažniausiai elipsės ar kiaušinio formos vabzdžiai. Šie vabzdžiai čiulpia sultis iš šviežių žaliųjų augalų ūglių, lapų, stiebų, kol galiausiai savo mitybos šaltinį sunaikina. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Nors netiesioginę, bet daug didesnę žalą amarai padaro platindami virusines ligas ir keldami rimtą grėsmę augalams.

Jautrūs augalai: gerberos, orchidėjos, gloksinijos ir kt.

Palankios sąlygos: amarų populiacijos augimą bei išlikimą labiausiai lemia aplinkos sąlygos, ypač temperatūra. Amarams daugintis palankus sausas, šiltas oras. Šiems mažiems, minkštakūniams vabzdžiams nepalankios karštos vasaros sąlygos.

Gydymas: amarams apnikus augalus, rekomenduojama naudoti insekticidus: NEEMAZAL, MAVRIK VITA, KARATE ZEON arba ŽALIĄJĮ MUILĄ.

Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae) – smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, aptinkami dažniausiai ant sumedėjusių augalų. Šiuos kenkėjus lengva atpažinti iš baltų apnašų ant žemių, šaknų, dažnai įsikuria lapkočių pažastyse. Šių kenkėjų apniktas augalas nustoja augti.

Jautrūs augalai: orchidėjos, palmės, paparčiai, smidrai, alokazijos ir kt.

Palankios sąlygos: dažniausiai miltuotųjų skydamarių atsiranda ant nusilpusių, pertręštų azoto trąšomis augalų.

Gydymas: skydamarių apniktus ūglius reikia nupjauti ir sunaikinti, išretinti vainiką, kad šakos nebūtų tankiai suaugusios. Skydamariai žus tik tada, jei bus išardytos vaškinių išskyrų buveinės. Mechaninis kovos būdas padės, kai kenkėjų nedaug. Labai apniktus augalus reikia keletą kartų nupurkšti sisteminiais insekticidais: NEEMAZAL, MAVRIK VITA, KARATE ZEON arba ŽALIUOJU MUILU.

Voratinklinės erkės – atpažinti galima pagal plonus voratinklius apatinėje lapų pusėje, kurie panašūs į vorų. Voratinklinės erkės pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Lapai gelsta ir netrukus nudžiūsta. Vėliau nudžiūsta ir visas augalas.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: per daug šiltas ir sausas oras.

Gydymas: reikia padidinti oro drėgnumą. Atsiradus erkių židinių, nuskinti ir sunaikinti pažeistus lapus, augalus išpurkšti sisteminiais insekticidais: NEEMAZAL, MAVRIK VITA, KARATE ZEON arba ŽALIUOJU MUILU.

Fiziologiniai sutrikimai

Geltonuojantys lapai – signalizuoja apie netinkamą augalo priežiūrą.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: priežasčių, kodėl lapai geltonuoja, yra daug, todėl verta patikrinti keletą dalykų: perlaistymas, trūksta azoto trąšų, trūksta šviesos, augimo vieta per šilta arba per vėsi.

Gydymas: visų pirma reikėtų išsiaiškinti priežastį, kuri kenkia augalui, ir ją panaikinti. Rekomenduojama sureguliuoti laistymą, patręšti, pabandyti pakeisti auginimo vietą.

Krentantys lapai – nėra normalus reiškinys, kad kambario augalas pradėtų mesti lapus, nebent jis labai tankus ir vešlus.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės.

Palankios sąlygos: gali būti perdžiūvęs arba perlaistytas, o galbūt patyrė didelį temperatūrų svyravimą. Jeigu lapai krenta pageltę, galima įtarti, kad augalas yra įmirkęs.

Gydymas: visų pirma reikėtų išsiaiškinti priežastį, kuri kenkia augalui, ir ją panaikinti. Rekomenduojama sureguliuoti laistymą, pabandyti pakeisti auginimo vietą. Šiuo atveju geriausia apžiūrėti augalo šaknis. Jeigu jos pajuodusios, nupjauti ir augalą persodinti į naują, neužterštą žemę.

Džiūstantys lapų kraštai – signalizuoja apie netinkamą augalo priežiūrą.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: per mažai arba per daug vandens, gali būti pertręšti augalai, prasta auginimo terpė – dirvožemis, sausas oras, kuris žiemą dažnai tampa didele problema.

Gydymas: visų pirma reikėtų išsiaiškinti priežastį, kuri kenkia augalui, ir ją panaikinti. Rekomenduojama sureguliuoti laistymą, laikytis tręšimo plano, pakeisti dirvožemį nauju, maistingu. Dėl sauso oro rekomenduojama lapus apipurkšti kambario temperatūros, nukalkintu vandeniu.

Rudi lapų galai –signalizuoja apie netinkamą augalo priežiūrą.

Jautrūs augalai: visos kambarinės gėlės.

Palankios sąlygos: per mažai drėgmės ir sausas kambario oras.

Gydymas: rekomenduojama sureguliuoti laistymą ir lapus apipurkšti kambario temperatūros, nukalkintu vandeniu.

Nuo tiesioginės saulės nudegę lapai – pažeisti lapai numarginti rudomis dėmėmis.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: temperatūros svyravimai, per daug šiltas arba per daug šaltas vanduo, augalai apipurškiami vandeniu kaitrioje saulėje. Lapų išdegimas gali būti nepastovaus ar nepakankamo laistymo, mažos drėgmės ženklas.

Gydymas: reikiapatraukti augalą nuo tiesioginių saulės spindulių. Pažeisti lapai nebeatsigaus, todėl reikėtų juos pašalinti.

Sukamštėjimas – fiziologinis sutrikimas, atsirandantis, kai šaknys vandenį pasisavina greičiau, nei augalas gali pasisavinti ir pernešti per lapus. Vandens slėgis kaupiasi vidinėse lapų ląstelėse, dėl kurių jie sprogsta, palikdami negyvas ląsteles, kurios matomos kaip pūslelės, pirmiausia apatinėje lapų dalyje.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: sukamštėjimą lemia staigiai besikeičianti temperatūra, vandens ir šviesos perteklius, staigūs drėgmės pokyčiai substrate.

Gydymas: užtikrinti nuolatinį laistymą ir drėkinimą per lapus. Perkelti augalą į vietą, kurioje nevyktų staigūs temperatūros svyravimai.

Ligos

Pilkasis (kekerinis) puvinys – grybelinė liga. Pilkasis kekeras (Botrytis cinerea) į augalo vidų paprastai patenka per įvairių pažeidimų vietas, dažniausiai pažeidžia žiedpumpurius. Jie pūva, džiūsta, neišsiskleidžia.

Jautrūs augalai: rožės, gloksinijos, sanpaulijos.

Palankios sąlygos: drėgnas oras, pūvančios vietos apsitraukia pilku pelėsiu. Sukėlėjai žiemoja ant augalų liekanų.

Gydymas: pažeistas augalo dalis šalinti ir deginti. Augalą laikyti gerai vėdinamoje, šviesioje patalpoje, sumažinti drėgmę. Nupurkšti fungicidais: SCORE, INFINITO, PREVICUR, TOPAS.

Miltligė – grybelinė augalų liga, kurią sukelia milteninių šeimos valkčiagrybio (Sphaerotheca), miltenio (Erysiphe), miltės (Podosphaera), pelenio (Microsphaera) ir miltgrybio (Uncinula) genčių grybai. Ši liga pažeidžia augalų stiebus, lapus padengia baltu grybienos valkčiu, kuri sendama tamsėja ir paruduoja. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Miltligės pažeistoje lapo vietoje nutrūksta fotosintezė ir pasirodo chlorozės požymių.

Jautrūs augalai: rožės, begonijos ir kitos kambarinės gėlės.

Palankios sąlygos: miltligei plisti palankiausia temperatūra yra +15–22 °C, taip pat reikalinga didelė santykinė oro drėgmė. Azoto trąšomis gausiai pertręšti augalai dažniau serga ir sudaro palankias sąlygas ligai plisti. Temperatūrai pakilus aukščiau negu +25 °C, ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja.

Gydymas: jeigu miltligė jau išplitusi, rekomenduojama nuskabyti pažeistas augalo dalis ir jas sunaikinti. Sumažinti tręšimą daug azoto turinčiomis trąšomis. Pagal rekomendacijas naudoti fungicidus: SCORE, INFINITO, PREVICUR, TOPAS.

Lapų chlorozė – augalų liga, pasireiškianti žaliųjų organų (lapų, stiebų) pašviesėjimu. Jie pasidaro šviesiai žalsvi arba gelsvi, išryškėja lapo gyslos. Chlorozė būna neinfekcinė ir infekcinė.

Jautrūs augalai: lapinės gėlės plačiais, dideliais lapais.

Palankios sąlygos: neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų (azoto, kalio, sieros, kalcio, geležies, mangano, cinko) stoka arba perteklius dirvožemyje, augalų kenkėjai (amarai, tripsai). Infekcinę chlorozę sukelia virusai, bakterijos, kai kurie grybai.

Gydymas: papildomai tręšiama mineralinėmis trąšomis, tripsai ir amarai naikinami insekticidais. Infekcinės chlorozės žala mažinama profilaktinėmis apsaugos priemonėmis, augalai purškiami fungicidais.