Kriaušės – augalai, kurių vaisiai sultingi ir saldūs, juose gausu skaidulų, vitaminų taip pat cinko. Šie vaisiai stiprina imuninę sistemą, gerina smegenų veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti toksines medžiagas. Kriaušes rekomenduojama vartoti ne tik kaip maisto papildą, bet ir kaip vaistą. Keptos kriaušės padeda esant stipriam kosuliui ar dusuliui. Taip pat šiuos vaisius galima pasiruošti žiemai: konservuoti, kepti ar džiovinti.
Kada sodinti? Kriaušės plikomis šaknimis sodinamos rudenį, kai sustoja vegetacija, arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis. Vazonuose (konteineriuose) auginamus augalus galima sodinti visą sezoną.
Kada derės? Liepos pab. – rugsėjo mėn.
Vieta ir gruntas: vidutinio sunkumo, derlingas, drėgnokas, humusingas, šiek tiek rūgštokas (pH 6,0–8,0), laidus priemolis.
Kriaušės pagal derėjimą skirstomos į vasarines, rudenines ir žiemines veisles.
Rudeninės veislės: ‘Mramornaja’, ‘Konference’.
Žieminės veislės: ‘Belaruskaja Pozdniaja’.
Sodinimas: Kriaušių sodinukams svarbu iškasti pakankamai didelę duobę, kad šaknys laisvai tilptų. Nederlingoje žemėje duobė kasama apie 1 m skersmens ir maždaug tokio pat gylio. Derlingoje, humusingoje dirvoje duobės matmenys gali būti mažesni – 80 x 60 cm. Iškastą duobę rekomenduojama pagerinti kompostu, įmaišyti kompleksinių mineralinių trąšų (jokiu būdu neberti ant augalo šaknų, nes gali nudeginti), gerai perkasti ir sumaišyti. Lengvesnėse dirvose į duobę galima įberti molio. Duobėje padaromas kauburėlis, šaknys paskleidžiamos ir nukreipiamos žemyn. Jei augalai sodinami užlenktomis ar susuktomis šaknimis, jie anksčiau ar vėliau sunyks.
Dabar kriaušės skiepijamos į įvairaus augumo vegetatyvinius poskiepius, leidžiančius užauginti žemaūgius, pusiau žemaūgius medžius. Tokios kriaušės pradeda anksčiau derėti, sodinamos tankiau, reikia mažiau žemės, daug patogiau surinkti derlių. Kriaušes su vegetatyviniais poskiepiais reikia sodinti taip, kad akiavimo vieta būtų 10–20 cm aukštyje, maždaug per delno plotį. Per giliai pasodintos kriaušės išleidžia papildomas šaknis, vešliai auga, blogai dera.
Priežiūra: tręšiama organinėmis (perpuvusiu mėšlu, kompostu) ir mineralinėmis trąšomis, kurios paprastai įterpiamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį.
Genėjimas: genėti ir formuoti kriaušes galima įvairiu metų laiku, tačiau patariama atsižvelgti į augalo amžių, augimo stiprumą ir ištvermingumą žiemą. Išskiriami trys svarbiausi genėjimo ir formavimo laikotarpiai:
1) vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai – žiemą ir pavasarį iki žydėjimo pabaigos;
2) intensyvaus kriaušių augimo metu – vasaros pradžioje ir viduryje;
3) likus 3–4 savaitėms iki kriaušių skynimo – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Specialistų patarimai. Kriaušės yra kryžmadulkiai vaismedžiai, kuriems reikia augti poromis. Tad, norėdami sulaukti gausaus derliaus, auginkime kelias skirtingas veisles, žydinčias tuo pačiu metu. Neturintiesiems vietos sode rekomenduojamos savidulkės veislės arba šeimos medžiai.
