Savo sode tikrai verta auginti lazdyną ar graikinį riešutmedį. Juk lazdynų riešutai ne tik skanūs, bet ir labai maistingi: juose gausu baltymų, riebalų ir vitaminų E, B, C. Taip pat daug nesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios neleidžia kraujagyslėms užkalkėti. Tad kiekvieną dieną suvalgyta sauja riešutų pagerins sveikatą. Lazdynų riešutai kaloringumu šiek tiek nusileidžia graikiniams riešutams. Juose gausu baltymų, be to, jie valo organizmą ir stiprina imuninę sistemą. Manoma, kad graikiniai riešutai turi teigiamą poveikį galvos smegenims ir padeda kovoti su depresija. Riešutų nauda žinoma visame pasaulyje, todėl jų paplitimas itin didelis.
Kada sodinti? Medžius geriausia sodinti pavasarį gegužę–birželį arba rudenį rugsėjį–lapkritį. Augintus vazone sodinukus galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
Kada derės (derlius)? Rugpjūčio pab. – rugsėjį.
Rekomenduojamos auginti veislės
Lazdynai: ‘Barselona’, ‘Syrena’, ‘Katalonski’, ‘Red Majestic’, ‘Cenny Webba’.
Graikiniai riešutmedžiai: ‘Ideal’, ‘Stambiavaisiai’.
Vieta ir gruntas. Sodinimo vieta turi būti saulėta, gruntas neįmirkstantis. Geriausia, kad gruntiniai vandenys nebūtų aukščiau negu 2,5 metro. Riešutmedžiams netinka rūgšti dirva. Geriausiai auga lengvo priemolio dirvose, skursta ir nedera smėlingose vietose.
Sodinimas. Duobė kasama, atsižvelgiant į esamą dirvožemį, tačiau rekomenduojamas dydis 1 x 1 metras. Kuo didesnis derlingos žemės plotas supurenamas ir paruošiamas, tuo lengviau naujam sodinukui prigyti. Jei dirva skurdi, reikia ją papildyti kompostu, kompostuotu arklių mėšlu, biohumusu ar organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Į sunkią dirvą papildomai galima įterpti smėlio. Sodinukas sodinamas į duobę tokiame pat gylyje, kaip augo vazonėlyje. Augalo šaknys turi lengvai tilpti į duobę. Patariama jų neužlenkti, o per ilgas geriau nukirpti. Jeigu augalas bus pasodintas užlenktomis ar susuktomis šaknimis, anksčiau ar vėliau jis sunyks. Šaknys užpilamos derlingu dirvožemiu ir gausiai palaistoma.
Lazdyno sodinukas, išaugintas iš šakninių ataugų, pradeda derėti 4–5 augimo metais, o sodinukas, augintas iš sėklų, – po 5–6 metų. Šiuos vaismedžius patariama sodinti eilėmis kas 3–4 metrus.
Graikinio riešutmedžio sodinukas, išaugintas iš šakninių atžalų, pradeda derėti 5–6 augimo metais, o sėjinukas – 6–12 augimo metais. Šie medžiai yra galingi ir užauga dideli, tad reikėtų jiems skirti daug vietos. Rekomenduojama žemaūgius vaismedžius sodinti kas 7 metrus, aukštaūgius – kas 14 metrų.
Specialistai pataria. Graikinis riešutmedis augdamas išskiria medžiagą jugloną, stabdančią kitų augalų vystymąsi. Tad šio augalo nereikėtų sodinti greta bulvių, pomidorų, gervuogių, braškių, obelų ir azalijų.
Priežiūra. Lazdynams ir graikiniams riešutmedžiams reikia kalkingo, humusingo dirvožemio. Tręšti galima organinėmis (kompostuotas arklių mėšlas, kompostas) ir mineralinėmis trąšomis. Jos paprastai įterpiamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Taip pat naudojama šviežiai nupjauta veja, kuria mulčiuojami pomedžiai. Taip išsilaiko drėgmė, o pūvanti žolė papildo dirvą maisto medžiagomis. Riešutmedžiai jautrūs sausrai, todėl sausuoju periodu juos būtina laistyti.
Genėjimas. Kas 5–6 metus lazdynai retinami, kad laja nesuaugtų per tankiai. Tačiau norint sulaukti gausaus riešutų derliaus būtina genėti ir vasarą. Tam tinkamiausias laikas birželio antra pusė ir visa liepa. Lazdynų pirmamečiams ūgliams atiduodama labai daug energijos, todėl reikėtų pristabdyti jų augimą įlaužiant šakeles, kurių ilgis nuo 20 cm, o sulaukus pavasario nukerpant iki tikrojo pumpuro. Įlaužtos šakelės toliau gaus maisto medžiagų, vykdys fotosintezę. Būtent šiuo metu formuojasi moteriški žiediniai pumpurai, kurių reikia kitų metų vaisiams megzti. Norint turėti gausų derlių, reikia kryžmadulkos.
Graikinis riešutmedis augdamas taisyklingai formuoja savo vainiką, todėl genėti nepatartina. Tačiau, kai sodyboje pradeda trūkti vietos, – genėjimas neišvengiamas. Svarbu, kad šakos būtų šalinamos birželį–liepą, kai riešutmedis visiškai sulapojąs. Pavasarį genėti nepatariama, nes augalas netenka daug sulčių, kurios gali sumažinti derlių ir augimo intensyvumą. Genėti galima pradėti trečiais augimo metais. Tuomet išpjaunamos besikryžiuojančios šakos ir vertikalūs ūgliai. Laja formuojama spiralės principu, kad medis gautų užtektinai saulės šviesos ir būtų gerai vėdinamas
Apsauga. Dažniausia prasto lazdynų derliaus problema – riešutiniai vaisiastraubliai. Jie deda kiaušinėlius tuo metu, kai lazdynas mezga vaisius. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos sėdi kevale ir suėda branduolį. Nuo šių kenkėjų apsaugo tik purškimas. Purkšti reikia susiformavus riešutų apyvaisiams, kol dar nesimato vaisių.
Graikinių riešutmedžių ligos ir kenkėjai nepuola.
