Persikai, nektarinai ir abrikosai – pietiniai augalai, mėgstantys šviesą ir šilumą, todėl dažnai nukenčia nuo mūsų neprognozuojamų šalčių. Šie vaismedžiai labai greitai regeneruoja pašalusias šakas ir kitais metais vėl džiugina gausiu ir sveiku derliumi, todėl tikrai verta bandyti užsiauginti šių egzotinių vaisių savo sode. Persikų vaisiai naudingi regėjimui, teigiamai veikia odą ir gerina širdies veiklą. Nektarinai neatsilieka nei savo skoniu, nei maistinėmis savybėmis. Vaisiuose mažiau cukraus, bet daugiau kalio, geležies, fosforo ir askorbo rūgšties, o abrikosai turi itin daug vitamino A.
Kada sodinti? Rudenį, kai sustoja vegetacija, arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis, sodinami sodinukai plikomis šaknimis. Augalus, auginamus vazonuose ar konteineriuose, galima sodinti visą sezoną.
Kada derės (derlius)? Nuo liepos iki rugpjūčio, tai priklauso nuo pasirinktos veislės.
Rekomenduojamos auginti veislės:
Abrikosai: ‘Mordeno ankstyvasis’, ‘Kaunas’, ‘Early Orange’.
Persikai: ‘Maira’, ‘Sočnyj’, ‘Vulcan’.
Nektarinai: ‘Harblaze’, ‘Harco’, ‘Redgold’.
Vieta ir gruntas: parinkite šiltą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Rekomenduojama rinktis pietinę namo pusę. Šiems augalams sodinti tinkamiausia lengva, smėlinga dirva.
Sodinimas: kaip ir daugumai vaismedžių, taip ir šiems duobė kasama atsižvelgiant į dirvos derlingumą ir augalo šaknų dydį. Nederlingoje dirvoje rekomenduojama kasti 1 x 1 m dydžio duobę, o derlingoje – kiek mažesnę 0,7 x 0,6 metro. Dirvą duobėje galima pagerinti kompostine žeme ir mineralinėmis trąšomis. Šiems vaismedžiams reikia palaikyti dirvos rūgštingumą (pH) 6,5–8,0. Sodinant būtina tinkamai paskleisti augalo šaknis. Negalima augalo sodinti užlenktomis ar susuktomis šaknimis, nes jis skurs ir galų gale žus. Persikai, nektarinai ir abrikosai sodinami kas 5 m, nes medžiai auga plačiomis lajomis.
Priežiūra: šie kaulavaisiai labai gajūs, kasmet užaugina daug ūglių, kuriuos būtina genėti. Formuojama natūrali laja, išpjaunamos šakos, kurios kryžiuojasi ar auga per arti viena kitos. Trumpinant šonines šakas ir viršūnę, būtina palikti 8-12 cm stuobrelius, tuomet geriau gyja žaizdos. Persikus, nektarinus ir abrikosus reikia tręšti organinėmis (perpuvęs mėšlas, kompostas) ir mineralinėmis trąšomis, jos įterpiamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Jaunus medelius sausuoju laikotarpiu būtina laistyti.
Patarimas: dauguma persikų, abrikosų ir nektarinų veislių yra kryžmadulkės, todėl norint sulaukti gausaus derliaus reikia auginti bent porą medelių. Auginti patariama skirtingų veislių vaismedžius, tačiau žydinčius vienu metu arba rinktis savidulkes veisles.
