XVIII a. alūnėms (Heuchera) botaninis vardas suteiktas pagerbiant botaniką ir daktarą Johanną Heinrichą von Heucherį. Alūnės priklauso uolaskėlinių šeimai, o gentyje suskaičiuojama 35–70 skirtingų rūšių augalų. Gimtoji alūnių šalis – Šiaurės Amerika, tačiau jos puikiai auga ir žiemoja Lietuvoje. Alūnė – visžalis daugiametis augalas, užaugantis iki 40–70 cm aukščio. Įvairios rūšys skiriasi išoriniais požymiais, tačiau turi panašių pagrindinių ypatybių, kurios ir sieja rūšį. Dekoratyviausi augalo lapai. Jų spalvinė gama milžiniška, tad tikrai galima rasti patinkančią. Lapai šiek tiek karpyti, širdies formos, dydis gali skirtis ir priklauso nuo auginimo sąlygų. Taip pat grožiu nenusileidžia varpelio formos žiedai, susitelkę aukštose ažūrinėse šluotelėse. Varpeliai pradeda skleistis nuo birželio mėnesio, o jų spalva varijuoja nuo baltos iki tamsiai vyšninės. Alūnės dauginamos sėklomis (neišlaiko veislei būdingų savybių), auginiais ar dalijant kerą.
Pav. Alūnių spalvų įvairovė
Auginimo vieta. Parenkama gerai drenuojama dirva, kurioje nesilaiko drėgmė. Augalas labai lepus, esant įmirkusiai dirvai, ir gali žūti. Todėl ji turėtų būti lengva, puri, neutrali (pH 7). Alūnės, augdamos saulės atokaitoje, dar ryškiau nusidažo veislei būdingomis spalvomis, pasodintos daliniame pavėsyje užaugina keliskart didesnius lapus. Augalai toleruoja karštį, bet jiems reikia oro cirkuliacijos, kad nesirgtų ir nešustų.
Kada sodinti? Augalus plikomis šaknimis rekomenduojama sodinti anksti pavasarį arba rudenį, augančius vazonuose ir turinčius susiformavusį šaknyną – visą šiltąjį sezoną.
Sodinimas. Iškasta 30 x 30 cm dydžio duobė pripildoma neutralaus durpių substrato ir derlingo juodžemio mišinio. Mišinį būtina permaišyti su esama žeme, kad augalas lengvai augtų ir šaknytųsi vėliau pasiekęs esamą dirvožemį. Sodinama ne giliau nei augo vazonėlyje. Pasodinus sodinuką jis lengvai apspaudžiamas ir gausiai palaistomas.
Kada žydi? Birželį–rugsėjį, atsižvelgiant į pasirinktą veislę.
Priežiūra. Sausuoju periodu laistyti, iškarpyti nužydėjusius žiedynus. Pavasarį iškarpyti senus sudžiūvusius lapus. Po 3–4 metų rekomenduojama dalinti kerą, nes neatnaujinamos alūnės pradeda skursti ir laikui bėgant gali žūti.
Tręšimas. Kartą į mėnesį patariama alūnes patręšti silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Verta atminti, kad augalai nemėgsta būti pertręšti, todėl tai daryti reikėtų saikingai.
Apsauga žiemą. Nors alūnės gerai žiemoja Lietuvoje, jautresnės tik geltonlapės veislės, rekomenduojama jaunus augalus prieš žiemą pamulčiuoti.
Didelė spalvų įvairovė leidžia alūnes labai įvairiai pritaikyti. Jos mėgstamos dėl lengvo komponavimo daugiamečių gėlių gėlynuose ar dekoratyvinėse zonose. Augalai, su alūnėmis sukuriantys nuostabų derinį: melsvės, įvairūs smilginiai augalai, bruneros, rodžersijos, rožės.
Pav. Alūnės dekoratyvinėje zonoje
Įdomu. Alūnių grakštūs ir ilgi žiedai gali būti naudojami kuriant floristines kompozicijas. Žiedai pritraukia bites ir drugelius.
Pav. Alūnių žiedynai
Jums reikės:
- alūnės sodinuko;
- substrato;
- kastuvo;
- ilgo poveikio trąšų;
- įgėrio granulių;
- laistytuvo.
