Gėlės ir kambariniai augalai

  • Šilinis viržis (Calluna vulgaris) priklauso erikinių šeimai (Ericaceae). Mažyčiai varpelio formos žiedeliai (tuščiaviduriai arba pilnaviduriai) gali būti nuo baltos iki tamsios rausvai violetinės spalvos, susispiečia į tankias kekes šakelių viršūnėse. Žydėti pradeda liepos antroje pusėje.   

  • Alūnė – visžalis daugiametis augalas, užaugantis iki 40–70 cm aukščio. Įvairios rūšys skiriasi išoriniais požymiais, tačiau turi panašių pagrindinių ypatybių, kurios ir sieja rūšį. Dekoratyviausi augalo lapai.  

  • Orchidėjų rūšių pasaulyje gausu, viena populiariausių – falenopsiai (Phalaenopsis). Falenopsiai labiausiai stebina savo dideliais, įvairiaspalviais žiedais (3–14 cm), primenančiais drugelį. Dekoratyvūs ir jų tvirti bei platūs lapai, išaugę ant trumpo stiebo. 

  • Tilandsija – bromelijinių šeimos, epifitinis augalas, kuris savo šaknimis tvirtinasi prie medžių kamienų ar uolienų. Natūraliai auga Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibų jūros salose. Lietuvoje pradėtos auginti visai neseniai, tačiau dėl neįprasto auginimo būdo, minimalios priežiūros ir įvairių pritaikymo galimybių interjere populiarėja kaip kambarinis augalas.  

  • Našlaitės – vienos anksčiausiai pavasarį žydinčių gėlių. Liaudiškai dar vadinamos akelėmis, broliukais, lazdynėlėmis, našlutėmis, sesutėmis. Svarbiausia jų ypatybė – žiedų įvairovė ir nesudėtinga priežiūra. Sodinamos grupėmis, eilėmis ar pavieniui.  

  • Tulpės – daugiametės, anksti pavasarį pražystančios gėlės. Toje pačioje vietoje jos gali augti ne vienus metus. . Sodinamos gėlynuose, vienoje vietoje rekomenduojama sodinti 7–12 svogūnėlių, nužydėjus tulpėms – gėlynuose rekomenduojama sodinti vienmetes gėles.  

  • Šalavijai yra populiarios gėlės, auginamos gėlynuose, vazonuose ir loveliuose. Šios gėlės sodinamos vienalyčiuose gėlynuose arba derinamos su kitomis, ypač gražiai šalavijai dera su pilkšvalapėmis žilėmis, lobelijomis. Gausiai žydi visą vasarą.  

  • Kininiai ratiliai – dažniausiai Lietuvos gėlynuose auginamos sodo gėlės, priklausančios astrinių šeimai. Pasaulyje šių gėlių yra net apie 1 tūkst. rūšių, o skiriasi jos ne tik žiedų spalvomis, bet ir jų dydžiu.  

  • Serenčiai, liaudiškai vadinami tagetėmis ar gvazdikėliais, yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos, tačiau puikiai auga visoje Europoje. Serenčiai skirstomi į stambiažiedžius ir smulkiažiedžius. O jų rūšys – į didžiuosius (‘Colando Lemon’), gvazdikinius (‘Red Brocate’) ir smulkiuosius (‘Golden Gem’). Serenčių ypatybė – savotiškas, aitrus kvapas. 

  • Bijūnai yra daugiametės gėlės dideliais, stambiais žiedais, skeltais lapais, dažniausiai kvepiančios, o žiedų spalvos – nuo raudonos iki geltonos ar baltos. Vienoje vietoje bijūnai gali augti 20 ar daugiau metų. 

  • Levandos – daugiamečiai, dekoratyvūs prieskoniniai augalai. Atsižvelgiant į veislę, augalai užauga iki 50–200 cm aukščio. Levandos tinka ne tik maistui gardinti, bet ir patalpoms aromatizuoti. Žiedai ir lapai renkami prieš masinį žydėjimą.

  • Jurginai – labiausiai paplitusios sodo gėlės. Nuostabaus grožio žiedų įvairovė gali puošti namų kiemą, sodą, patvores ir kitas parinktas vietas. Iš sėklų auginami jurginai yra vienmečiai.