Artėjant vienoms iš gražiausių metų švenčių, jau lapkričio pabaigoje pradedamos puošti dirbtinės ar gyvos eglės bei kėniai. Nors dirbtinės eglės kasmet populiarėja vis labiau, tačiau visgi nemažėja tų, kurie namuose nori puošti gyvą eglę ar kėnį. Pasirinkime yra auginti ar pasodinti vazone bei kirsti medeliai. Norint gyvas egles ar kėnius išlaikyti iki švenčių, būtina įsidėmėti kelias taisykles.

Kambariniai augalai žydi ne tik šiltuoju metų laiku, bet pražysta ar yra pražydinami ir žiemą. Dauguma žydinčių kambarinių gėlių gerai jaučiasi 16–18 laipsnių temperatūroje – tokioje patalpų temperatūroje jos žydės ilgiau ir gausiau. Vėsesnėje patalpoje ilgiau žydi ciklamenai ir meileniai. Sanpaulijas, puansetijas, plokštenius ir orchidėjas laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, toliau nuo radiatorių ar židinių, laistykite ir saikingai tręškite žydinčių gėlių trąšomis. Svarbu prisiminti, kad pastatyti arti nesandaraus ar dažnai atidaromo lango kambariniai augalai gali sušalti, o jų žiedai yra itin jautrūs šalčiui ir staigiems temperatūrų pokyčiams. Augalo lapai ir žiedai neturi liestis prie stiklo.

Natūraliai paplitusios Centrinės Amerikos teritorijose, kurioms būdingi sausieji atogrąžų miškai. Tai daugiametis augalas, kuris priklauso karpažolinių šeimai. Gimtinėje užauga iki 4 m masyviais krūmais, tačiau mūsų kambario sąlygomis pasiekia iki 1 m aukštį. Atpažįstama iš tamsiai žalių dantytų lapų, kurių ilgis gali siekti 6–12 cm. Pažiedlapiai nusidažo veislei būdinga spalva – raudona, oranžine, rožine, balta, marga. Jie dažnai klaidingai vadinami žiedlapiais ar žiedais. Kaip pažiedlapiai nusidažo tokia ryškia spalva? Fotoperiodizmo būdu, kai 6–8 savaites trumpinamas dienos šviesos laikas iki 12 valandų. Tikruosius puansetijų žiedus galima pamatyti pažiedlapių centre – tai geltonos spalvos sutelkusios kekės.

Dekoratyviniai česnakaiSvogūninės gėlės – gėlynų akcentas, išsiskiriantis rūšimis, žiedų formomis, spalvų gausa. Šios gėlės gali būti sodinamos pavasarį arba rudenį. Pavasarį sodinami jurginai, bijūnai, kardeliai, lelijos, o rudenį – tulpės, narcizai, krokai, hiacintai ir kita.

Savo rankomis kiekvienas gali susikurti atgaivos kampelį balkone ar terasoje poilsio akimirkoms. Skoningai apsodintas balkonas gali tapti vizitine namų kortele.

Šilinis viržis (Calluna vulgaris) priklauso erikinių šeimai (Ericaceae). Mažyčiai varpelio formos žiedeliai (tuščiaviduriai arba pilnaviduriai) gali būti nuo baltos iki tamsios rausvai violetinės spalvos, susispiečia į tankias kekes šakelių viršūnėse. Žydėti pradeda liepos antroje pusėje.   

Kambariniai augalai ne tik džiugina šaltuoju metų laiku, kai už lango tik pliki medžiai, bet tai – namų puošmena. Jei norime, kad jie džiugintų ne vienerius metus – reikia sudaryti atitikamas sąlygas – persodinimas viena iš jų. 

Raganės yra rūšinės, savaime augančios gamtoje, ir veislinės, išvestos selekcininkų, dažniausiai tai stambiažiedės vijoklinės. Žydi įvairiausių formų , spalvų ir dydžių žiedais.

Tinkamiausias laikas sodinti rožes - pavasaris ir ruduo, tačiau sodinukus augintus vazonėliuose galima sodinti visą šiltąjį sezoną.

Sprigės – lengvai auginamos dekoratyvios ir įspūdingai žydinčios gėlės. Augalai yra daugiamečiai, bet paprastai auginami kaip vienmečiai. Mėgstamiausios ir labiausiai paplitusios yra Valerio sprigės. Jos auga net ir dalinėje paunksmėje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje.  

Lobelijos – nepamainomos gėlės, norint sukurti margus gėlynus ar papuošti terasas, balkonus. Augalai smulkiais žiedeliais džiugina iki pat stiprių šalnų. Lietuvoje auginamos kaip vienmečiai augalai. Gausiai žydinčios gėlės – vienos iš nedaugelio, kurių peržydėję žiedeliai nukrinta patys.

Petunijos į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Amerikos. Visame pasaulyje auga iki 35 jų rūšių. Petunijos – bulvinių šeimos augalas ir gimtinėje, kur auga natūraliai, laikomos daugiamečiais augalais, tačiau mūsų krašte tai vienmetis augalas.