Bijūnai yra daugiametės gėlės dideliais, stambiais žiedais, skeltais lapais, dažniausiai kvepiančios, o žiedų spalvos – nuo raudonos iki geltonos ar baltos. Vienoje vietoje bijūnai gali augti 20 ar daugiau metų.
Šiems augalamsparinkite saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Šešėlyje auginami bijūnai nežydi arba žydi labai vangiai. Jiems tinka beveik visų tipų dirvožemis, tačiau geriausia bijūnus sodinti derlingoje, nerūgščioje ir giliai įdirbtoje lengvo priemolio dirvoje su giliu podirviniu vandeniu.
Nuo rugpjūčio antrosios pusės iki rugsėjo vidurio – tinkamiausias laikas bijūnams persodinti, tačiau vazonėliuose augintas gėles galima sodinti visą šiltąjį sezoną. Bijūnai vienoje vietoje auga ilgai, šaknys ilgos ir mėsingos, todėl juos sodinti reikėtų kas 70–90 cm. Duobė kasama 50–60 cm gylio ir 60–80 cm skersmens. Iškasama prieš mėnesį ar pusantro iki sodinimo, kad susigulėtų žemės. Jeigu duobę iškasėte prieš sodinimą, ją reikia sutrypti, kad pasodintas bijūnas neįdubtų. Duobės dugne įrenkite drenažą, tinka rupus žvyras, skalda, o žemę pagerinkite kompostu, permaišydami ją kastuvu. Per giliai pasodinti bijūnai menkiau žydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių. Pasodinti bijūnai palaistomi, kad žemė priglustų prie šaknų, ir pamulčiuojami durpėmis.
Bijūnų priežiūra nėra sudėtinga, laistyti reikia retai, bet gausiai: jaunam augalui užteks 3–5 l vandens, o suaugusiam – 1–2 kibirų. Daugiau drėgmės jiems reikia vasaros pabaigoje, kai formuojasi nauji pumpurai. Tręšiama du kartus per metus (dažniausiai gegužę ir liepą) kompleksinėmis trąšomis nurodytomis tręšimo normomis. Kad stiebai nenulūžtų nuo žiedų gausos, krūmus pariškite, o nužydėjusius žiedus nupjaukite. Vėlai rudenį žolinių bijūnų stiebai nupjaunami ir pašalinami. Prieš žiemą kerai mulčiuojami durpėmis 10–15 cm sluoksniu.
