Tulpės – daugiametės, anksti pavasarį pražystančios gėlės. Toje pačioje vietoje jos gali augti ne vienus metus. Skiriasi aukščiu (nuo 15 iki 70–80 cm), žiedlapių forma, ankstyvosios tulpės pradeda skleistis balandžio, o vėlyvosios – gegužės antroje pusėje. Tulpes galima sodinti didelėmis grupėmis, tik svarbu jas suderinti pagal aukštį bei žydėjimo laiką. Sodinamos gėlynuose, vienoje vietoje rekomenduojama sodinti 7–12 svogūnėlių, nužydėjus tulpėms – gėlynuose rekomenduojama sodinti vienmetes gėles. Tulpes nesudėtinga pražydinti, ankstyvą pavasarį vazonai su šiomis gėlėmis – ypač mėgstama dekoro detalė kambariuose, žiemos soduose.
Tulpių sodinimas
Kada sodinti? Svogūnai sodinami rugsėjo pabaigoje–lapkritį, kai dirvos temperatūra nukrenta iki 9–10 °C. Labai svarbu, kad iki užšąlant svogūnai spėtų įsišaknyti. Į pakankamai drėgną dirvą pasodinti svogūnai įsišaknija per 30–40 dienų
Kada žydės? Balandį–gegužę.
Vieta ir gruntas. Gerai auga saulėtose, erdviose, neįmirkstančiose vietose. Tulpėms netinka pavėsis ar dideli skersvėjai. Tokiose vietose jos ištįsta, išgriūna ir skursta. Tinkamiausia dirva auginti šias gėles – lengva, puri, neutralaus rūgštingumo (pH 6,5-7,5) sodo žemė. Prieš sodinant reikėtų pasiruošti vietą: supurenti dirvą ir patręšti ją organinėmis (perpuvęs mėšlas, kompostas) trąšomis. Taip pat gausiai palieti ir įsitikinti, kad vanduo neužsilaiko.
Sodinimas. Sausą dirvą prieš sodinimą reikėtų gausiai palieti. Jei žemė lengvesnė, svogūnai sodinami maždaug trijų svogūnų gylyje, jei sunkesnė – sekliau. Tarp svogūnų paliekami tarpai, atitinkantys dviejų svogūnų skersmenis. Tankiau sodinti nepatariama, nes taip susodintų svogūnų stiebai labiau ištįsta ir būna liaunesni. Per tankiai pasodinus augalus sumažėja dirvos mitybinis tūris, suprastėja šviesos režimas.
Priežiūra. Pasodinus tulpes, rekomenduojama žiemai mulčiuoti. Taip apsaugomi žiediniai pumpurai, kurie kitais metais pražys didesniais žiedais. Tulpės mėgsta drėgmę, tad, esant sausringam pavasariui, būtina laistyti. Anksti pavasarį patariama patręšti azotinėmis trąšomis, vasarą – fosforo ir kalio trąšomis (tinka birios ir skystos gėlynams naudojamos trąšos).
Vegetacijos metu reikėtų dirvą purenti, ravėti, tręšti. Nužydėję žiedai nuskinami. Taip stabdomas sėklų formavimasis, dėl kurio augalas praranda energijos, reikalingos toliau vystytis. Kai dirvos paviršius pašąla, reikia mulčiuoti, tada tulpių svogūnai geriau įsišaknija. Be to, mulčias palaiko pastovią dirvos temperatūrą, o tai ypač svarbu ankstyvą pavasarį ir karštomis pavasario–vasaros dienomis, nes sulaiko drėgmę. Kaip mulčią tinka naudoti durpes arba pjuvenas.
Tulpių iškasimas
Tulpių svogūnėlius rekomenduojama iškasti kas dvejus metus. Nepersodintų tulpių žiedai smulkėja arba jos visai nustoja žydėti.
Kada iškasti?
Svogūnėliai kasami, kai augalas visiškai sudžiūsta, paprastai pirmos kasamos anksčiausiai žydinčios veislės.
Iškasimas. Tulpių svogūnėliams iškasti pasirenkama sausa diena. Kasama atsargiai šakėmis, nesužalojant svogūnėlių. Pažeistų svogūnėlių nereikėtų laikyti kartu su sveikais. Jie jautrūs ligoms ir apsikrėtę gali užkrėsti sveikus. Tulpių stiebus ir lapus patariama nupjauti ir sudeginti. Augdami lapai būna pažeisti ligų, todėl į bendrą kompostą mesti jų nerekomenduojama.
Laikymas. Praėjus savaitei, svogūnus reikia nuvalyti ir atskirti vaikus. Kruopščiai valant pašalinamos šaknys, seni lukštai. Iškasti tulpių svogūnai sandėliuojami švariose dezinfekuotose medinėse ar plastikinėse dėžėse. Svogūnai rūšiuojami pagal dydį ir veisles. Juos reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės spindulių. Dėžės laikomos erdvioje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovinimo temperatūra turi būti +20–25 °C, tinkama laikymo temperatūra – +17–20 °C. Patalpoje svogūnai išdėstomi erdviai, kad nepradėtų pūti. Laikui bėgant patariama vis patikrinti, ar temperatūra ir oro drėgmė yra tinkamos svogūnams.
