Inkilai, pagal skirtingas paukščių rūšis

Džiaugtis paukščių buvimu savo aplinkoje galite net ir nebūdami ornitologais, o sode ir darže jie natūraliai atlieka daug svarbių ir įvairių vaidmenų. Jie kontroliuoja kenkėjų populiaciją, apdulkina augalus, užtikrina sėklų plitimą, maistinių medžiagų gamybą, kraštovaizdžio keitimą, aplinkos tvarkymą ir valymą. Daugelis paukščių rūšių prisitaikė gyventi šalia žmogaus, tačiau jų buvimas ir išlikimas priklauso ir nuo jūsų. Kuo daugiau žinote kaip jiems padėti, tuo daugiau paukščių rūšių galite prisivilioti.

Nuo ko pradėti? Nuo gero inkilo kėlimo. Net jei neturėjote laiko pavasarį, žinokite, kad ruduo ar net žiema tam irgi puikiai tiks.

Kaip išsirinkti gerą inkilą?

Geras inkilas yra tas, kuriame paukščiai išperi sveiką ir gausią jauniklių vadą. Jis turi būti saugus ir išlikti toks, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Be to, inkilas turi apsaugoti nuo plėšrūnų. Inkilai gaminami iš įvairių medžiagų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai. Uoksiniai inkilai natūraliai atrodo ir puikiai dera prie kraštovaizdžio. Juose mielai įsikuria visi uoksuose perintys paukščiai. Šių inkilų storos ir vientisos sienelės gerai sulaiko šilumą. Tai yra labai svarbu anksti perinčioms pelėdoms, klykuolėms, zylėms. Uoksiniai inkilai ypač mėgstami baikštesnių ir retesnių mūsų sparnuočių: pelėdų, žalvarnių, kukučių, meletų, dančiasnapių.

Gamtininkai nerekomenduoja lakuoti ar dažyti inkilų. Paukščiams geriausiai tinka natūralių medžiagų inkilai, todėl rekomenduojama rinktis uokso arba sausų neobliuotų lentų inkilus. Kai ateina laikas ir paukščių jaunikliai jau yra pasirengę palikti inkilą, obliuotos lentos paukšteliams neleidžia įsikibti į inkilo sienelę, todėl silpnesniems paukštukams palikti inkilą yra sunkiau.

Ne kiekvienas žino, kas yra uoksas. Uoksas – geninių paukščių išskaptuota ertmė medyje. Uoksuose apsigyvena geniai, žalvarniai, čiurliai, karveliai, kai kurios pelėdos, zylės, varnėnai, raudonuodegės, kuosos, žvirbliai, musinukės, kukučiai, bukučiai. Tai pat uoksuose gali apsigyventi šikšnosparniai, pelės, voverės. Vadinasi, geniai išskaptuoja, o gyvena ne tik jie patys, bet ir kiti paukščiai ar net gyvūnai. Perfrazuojant būtų galima uoksinius inkilus pavadinti išskaptuotais inkilais.

Apsaugokite nuo plėšrūnų!

Pagrindiniai plėšrūnai, kenkiantys inkilų gyventojams, yra katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai. Neretai matome prie inkilo landos pritvirtiną laktą. Manoma, kad paukščiams patogiau, jei gali pritūpti šalia inkilo. Paukščiams ši kartelė nereikalinga, todėl gaminant inkilą pagaliukų prie landos kalti nebūtina. Jis tik gali padėti plėšrūnams pasiekti inkilą. Apsaugai galima skardinti dalį medžio kamieno, kelti inkilus į dygliuotąją gudobelę ar panašius medžius. Siūloma inkilus kabinti gerai matomoje vietoje ant tvirtos šakos, kad paukščiams būtų geras priskridimas į inkilą.

Priežiūra

Vien pakabinti inkilą neužtenka. Reikia nepamiršti ir jo priežiūros. Paukščiai sukrauna viduje lizdą iš samanų ir kitų medžiagų. Kai išsiperi vada, paklotė lieka drėgna. Kita vada inkile „užaugina“ dar vieną sluoksnį, jis pūva, yra drėgnas, todėl gali įsiveisti parazitų. Kiekvienais metais inkilą reikia iš naujo išvalyti, kad jame neliktų lizdinės medžiagos. Miškininkai rekomenduoja inkilus gaminti taip, kad valyti būtų lengva. Geriausia inkilą kabinti kabliu, o stogą pritvirtinti medvaržčiais. Taip bus nesunku nukelti inkilą, atsukti medvaržčius ir nuimti stogą. Be to, nesužalosite medžio.


                                          

Gamtininkai primena: įkeldamas inkilą, žmogus įsipareigoja jį prižiūrėti. Jei žiemą pradėjote lesinti paukščius – lesinkite iki pavasario. Jei iškėlėte inkilą – kasmet (geriausiai ankstyvą pavasarį) jį išvalykite. Tuo pačiu patikrinkite, ar inkilas neprapuvo. Galbūt jau laikas pakeisti jį nauju.

Kur ir kaip kelti inkilą?

Nekabinkite inkilų ten, kur juos koštų vėjas. Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje. Mažiausiems paukšteliams - maždaug 3-5 metrų aukštyje. Varnėnams – 4-7 metrų aukštyje. Plėšrūnams sunkiau pasiekti inkilą, pakabintą ant pavienio medžio ar stulpo. Landa turėtų būti nukreipta į rytus – pietus: inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę. Taip inkilas būna pakankamai apšviestas saulės, jame laikosi optimali temperatūra ir nesikaupia drėgmė, o dažniausiai pas mus vyraujantys vakarų vėjai nesiskverbia į inkilo vidų.

Inkilų parinkimas skirtingiems paukščiams

Skirtingoms paukščių rūšims reikia parinkti tinkamą biotopą ir kelti skirtingo dydžio inkilus. Renkantis inkilą reikia vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotas, vidaus gylis ir landos skersmuo. Daugiausia inkilų keliama zylėms, varnėnams, kurie puikiai padeda susidoroti su kenkėjais soduose ir daržuose. Vis labiau populiarėja inkilų kėlimas ir tokiems paukščiams kaip pelėdos, meletos, žalvarniai, klykuolės, dančiasnapiai. Galite iškelti inkilus ir šikšnosparniams.

Jei inkilai liko neužimti:

Jeigu paukšteliai iškeltame inkile neapsigyveno, priežasčių reikėtų ieškoti kaimynystėje. Gal šalia yra kitų inkilų su tos pačios rūšies paukščiais, kurie didina konkurenciją ieškant maisto? Miške inkilus rekomenduojama kelti mažiausiai 40-50 m atstumu vienas nuo kito.

Jei nespėjote iškelti inkilo pavasarį:

Jei nespėjote inkilų iškelti pavasarį, galite kabinti juos ir kitu metu, nes tuo metu kai neperi, paukščiai ar žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog nakvoja. Tuščiuose inkilėliuose įsikuria ir miegapelės, šikšnosparniai, geltonkaklės pelės, skruzdės, kamanės, vapsvos – todėl iškelti inkilai yra naudingi visai ekosistemai.

Ornitologų rekomenduojami inkilų matmenys ir biotopai:

Šaltiniai:

Ornitologų, miškininkų ir gamtininkų rekomendacijos