Teigiama, kad kinai molines kepsnines – grilius – pradėjo naudoti daugiau kaip prieš 3000 metų. Pats žodis „kamado“ reiškia krosnį, o panašiausią į šių dienų kepsninę naudojo japonai – Mushikamado. Tai apvalus indas, pagamintas iš molio, su masyviu nuimamu dangčiu ir sklendėmis, leidžiančiomis tiksliai reguliuoti maisto ruošos temperatūrą. Mushikamado japonai naudojo tik ypatingomis progomis: juose buvo plikomi ryžiai, ruošiami kiti patiekalai. Tokio tipo kepsnines – grilius – išpopuliarino amerikiečiai, parsivežę jų prototipą po Antrojo pasaulinio karo.
Šiuolaikinės kamado kepsninės nuo pirmtakų skiriasi ir gaminamos ne tik iš molio. Jų paviršius padengtas specialia glazūra, atsparia aplinkos poveikiui.
Vienas pagrindinių kamado kepsninių pranašumų – atsparumas karščiui. Su šiuo griliumi galima pasiekti net 400 laipsnių karštį, be to, labai tiksliai reguliuoti oro srautą ir temperatūrą. Kamado kepsninėje galima kepti ne tik mėsą ar žuvį, bet ir picą, pyragus ar netgi duoną. Be to, ji puikiai tinka produktams rūkyti.
Naudojimas ir priežiūra
Kamado kepsninės kūrenamos anglimis. Jas uždegti reikėtų tik degtukais ar degikliu, bet jokiu būdu nenaudoti degiojo skysčio. Kamado kepsninės priežiūra paprasta, nes iki galo nesudegusių anglių valyti nebūtina – jas galima panaudoti kitą kartą, tačiau reikėtų išvalyti pelenus, ugniadėžės angas ir groteles.
Šių grilių negalima valyti vandeniu, nes jų korėtas paviršius sugers visus skysčius. Taip pat draudžiama ir gesinti vandeniu. Baigus kepti, tiesiog reikia uždaryti sklendes ir liepsna pati užges.
Verta atminti, kad kamado kepsnines būtina saugoti nuo vandens. Lyjant svarbu naudoti apsauginius gaubtus. Patekęs į vidų vanduo ar sniegas, ypač žiemą, gali užšalti, o keraminės dalys vėliau įskilti.
