Graži veja pati neužauga – ją reikia prižiūrėti. Dažnai mindant žolę, suspaudžiamas dirvožemis, vanduo sunkiau susigeria į gruntą ir kaupiasi paviršiuje. Dėl susikaupusio vandens augalams ima trūkti deguonies, prasčiau auga jų šaknys, suprastėja dirvos vėdinimas (aeracija). To padarinys – didesnis dirvos rūgštingumas, pradėjusios augti samanos, susidarantys kupstai ir vešančios piktžolės. Todėl pirmas rekomenduojamas darbas anksti pavasarį – vejos aeravimas (vėdinimas).
Specialiais prietaisais – mechaniniais, elektriniais ar akumuliatoriniais aeratoriais – išpjaunamos įvairaus gylio durtinės arba pjautinės duobutės, pagerinančios dirvos struktūrą ir deguonies patekimą į šaknų zoną. Po aeracijos veja tampa dekoratyvesnė, atsparesnė sausrai, ligoms ir mindžiojimui, taip pat geriau įsisavina trąšas, tad pagerėja sąlygos žolei augti.
Aeruoti veją patariama bent kartą per metus, esant sausoms oro sąlygoms, kai dirva sušyla iki +10 laipsnių. Prieš aeravimą patariama veją nupjauti, paliekant 2-3 cm aukštį. Iššukuotą sausą žolę svarbu nuo vejos paviršiaus surinkti.
Po aearavimo, jei yra samanų, veją būtina patręšti meliorantais (kalkėmis, kreida ar dolomitmilčiais, 10-20 kg arui). Tai daryti rekomenduojama kas trejus metus.
Samanotų vejų plotus reikėtų tręšti specializuotomis vejų trąšomis (3 kg arui), barstyti granuliuotu geležies sulfatu ar purkšti ištirpintu geležies sulfato tirpalu. Naikinti samanas galima ir purškiant 9 % actą – 1 l/10 l vandens / 10 m2.
