Vyšnių veislės ir sodinimas

Vyšnių žydėjimas asocijuojasi su bundančia gamta, pavasariu, šiltomis ir saulėtomis dienomis. Tai, ko gero, ir gardžiausios uogos, išsiskiriančios naudingųjų medžiagų gausa. Vyšnių sudėtyje yra magnio, geležies, kalcio, vitamino D. Uogose esančios skaidulos padeda lengviau virškinti ir pasisavinti baltymus bei riebalus. Jeigu kamuoja nemiga, rekomenduojama ryte ir vakare gerti vyšnių užpilo. Taip pat šios uogos padeda sumažinti sąnarių uždegimą ir išvengti artrito.

Kada sodinti? Sodinukai plikomis šaknimis sodinami rudenį, kai sustoja vegetacija,arba ankstyvą pavasarį, kai lapai dar nepradėję skleistis. Vazonuose (konteineriuose) auginamus augalus galima sodinti visą sezoną.

Kada derės? Liepą–rugpjūtį (priklauso nuo pasirinktos veislės).

Rekomenduojamos veislės: ‘Nord Star’, ‘Turgenevka’, ‘Žagarvyšnė’.

Vieta ir gruntas: vyšnioms reikėtų parinkti aukštesnes vietas, apsaugotas nuo stiprių vėjų. Joms netinka žemos sodo vietos, nes jose ilgiau laikosi šaltis, tad augalui kyla pavojus nušalti per šalnas. Vyšnių pumpurai ir žiedai taip pat gana jautriai reaguoja į pavasarines šalnas. Sodinant rekomenduojama parinkti gana drėgną, trąšią priemolio dirvą, kurios  pH 6,5–8,0. Verta žinoti, kad augalams netinka sunkios, kietos molingos dirvos, blogai praleidžiančios vandenį. Vyšnioms reikia, kad gruntinis vanduo būtų ne aukščiau nei 1,5-2 metrai. Taip pat netinka ir smėlinga, labai laidi dirva, nes trūkstant drėgmės vyšnios prastai auga, meta užuomazgas ir uogas.

Sodinimas: vyšnioms duobę kasti rekomenduojama atsižvelgiant į dirvos derlingumą ir šaknų dydį. Jei sodinama nederlingoje žemėje, duobė kasama apie 1 m skersmens ir tokio pat gylio. Derlingoje, humusingoje dirvoje duobė gali būti mažesnė – apie 70 x 40 cm. Svarbu, kad joje lengvai tilptų šaknys. Į duobę patariama priberti komposto ir įmaišyti kompleksinių mineralinių trąšų, viską gerai perkasti ir sumaišyti. Svarbu neberti trąšų ant augalo šaknų, nes jos gali nudegti. Lengvesnėse dirvose į duobes galima įberti ir molio. Sodinant duobėje padaromas kauburėlis, ant kurio šaknys paskleidžiamos ir nukreipiamos žemyn. Jeigu augalas bus pasodintas užlenktomis ar susuktomis šaknimis, anksčiau ar vėliau jis sunyks.

Vyšnios skiepijamos į įvairaus augumo vegetatyvinius poskiepius, leidžiančius užauginti žemaūgius, pusiau žemaūgius medžius. Augalus su vegetatyviniais poskiepiais reikia sodinti iki akiavimo vietos. Per giliai pasodintos vyšnios išleidžia papildomas šaknis, vešliai auga, blogai dera.

Vyšnios pradeda derėti 4–5 augimo metais, o pats gausiausias derlius būna sulaukus 5–8 metų. Šiuos vaismedžius patariama sodinti eilėmis kas 1,5–3 metrus.

Priežiūra: tręšti naudojamos organinės (perpuvęs mėšlas, kompostas) ir mineralinės trąšos, kurios paprastai įterpiamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Vyšnias būtina laistyti sausuoju laikotarpiu.

Genėjimas: sodinukų vainiką reikia pradėti formuoti pavasarį, vėliau užtenka sanitarinio genėjimo – išretinti mechaniškai pažeistas, sergančias ir besikryžiuojančias šakas. Tačiau nuo 7–8 augimo sode metų vyšnioms būtinas atnaujinamasis genėjimas.

Specialistai pataria: dauguma vyšnių veislių yra kryžmadulkės, todėl sode turi augti poromis. Verta atkreipti dėmesį į skirtingas veisles, žydinčias vienu metu, arba rinktis savidulkes veisles.

Svarbu nuo vyšnių kamienų ar stambesnių šakų nuvalyti išsiskyrusius sakus, o žaizdas užtepti sodo tepalu. Kokomikozės pažeistą medį būtina nupurkšti preparatais, kurių sudėtyje yra vario.