Puoselėjantiems namų aplinką gyvatvorės yra pagrindinė sodybos atskyrimo dalimis priemonė, kai reikia atskirti sklypą esantį prieš sodybą, poilsio ir ūkines zonas. Pagrindiniai gyvatvorių tipai yra du: laisvai augančios ir karpomos (formuojamos) gyvatvorės.

Vijokliai – tai augalai, naudojami siekiant apželdinti vertikalius objektus: sienas, tvoras, terasas, stulpus. Be to, tai puiki išeitis tiems, kas nori paslėpti negražią pastato sieną. 

Žydinčios gyvatvorės ne tik suteiks užuovėją ar padės atsitverti nuo svetimų akių, bet ir džiugins žiedais. Krūmai žydi nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos.

Laisvai augančios gyvatvorės gali būti formuojamos iš vienos arba kelių tarpusavyje derančių augalų rūšių. Pasodinę kelių rūšių augalų sukursite kompozicinio tipo laisvos formos gyvatvorę. 

Formuojamos gyvatvorės teritorijai suteikia griežtumo, tvarkingumo, tačiau jas reikia nuolat prižiūrėti. Gyvatvores galima auginti neaukštas – 30–50 cm, vidutinio aukščio – iki 3 m ir aukštas – jų aukštis viršija 3 metrus.

Aktinidijos – tai nereiklūs, dažniausiai dvinamiai augalai, todėl norint sulaukti gero derliaus reikia sodinti moterišką ir vyrišką augalus. Lietuvoje labiausiai paplitusios margalapės aktinidijos. Jos atsparios ligoms, atlaiko iki –40 ºC šaltį. Vaisiai nedideli (apie 2 cm ilgio), pailgų agrastų formos. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja smailialapės aktinidijos.   

Slyvos, kaip ir daugelis kitų vaismedžių, skiepijamos į įvairaus augumo vegetatyvinius poskiepius, kurie suteikia galimybę užauginti žemaūgius, pusiau žemaūgius medžius. Todėl augalus su vegetatyviniais poskiepiais reikia sodinti iki akiavimo vietos. 

Persikai, nektarinai ir abrikosai – pietiniai augalai, mėgstantys šviesą ir šilumą, todėl dažnai nukenčia nuo mūsų neprognozuojamų šalčių. Šie vaismedžiai labai greitai regeneruoja pašalusias šakas ir kitais metais vėl džiugina gausiu ir sveiku derliumi, todėl tikrai verta bandyti užsiauginti šių egzotinių vaisių savo sode.  

Savo sode tikrai verta auginti lazdyną ar graikinį riešutmedį. Lazdynams ir graikiniams riešutmedžiams reikia kalkingo, humusingo dirvožemio. Tręšti galima organinėmis (kompostuotas arklių mėšlas, kompostas) ir mineralinėmis trąšomis.   

Lietuvos vietinė augalija puikiai iliustruoja keturis ryškius metų laikus. Planuojant įrengti parkus ar nuosavas sodybas dažniausiai akcentuojami augalų lapai ir žiedai, kuriais džiaugiamės pavasarį ir vasarą. O kuo grožėtis rudenį, kai lapai nukrinta? 

Stambiažiedės ląstūnės (Campsis radicans) yra lianiniai augalai, idealiai tinkantys saulėtoms sienoms, tvoroms, pergolėms ir pavėsinėms ar kitokioms panašioms struktūroms apželdinti. Vertinamos dėl susiformuojančių žiedų kekių.    

Magnolijos – anksti pavasarį nuostabiai žydintys krūmai arba medžiai, vis dažniau tampantys sodo ar kiemo akcentu. Pagrindinis magnolijų išskirtinumas – dideli, įvairiaspalviai lelijos formos žiedai.  Norint sukurti dar didesnį įspūdį, augalas sodinamas priešais visžalių augalų grupę.